Startas – kitąmet

Prieš penkiolika metų Lietuvos daugiabučių kiemuose pastačius pakuočių rūšiavimo konteinerius, gyventojai jau įprato rūšiuoti plastiką, stiklą, popierių. Gyvenantys individualiuose namuose rūšiuoja ir žaliąsias atliekas – į atskirą konteinerį ar kompostinę meta nupjautą žolę, lapus, smulkias šakas.

Bet, specialistų teigimu, kone pusę atliekų – apie 200 kg per metus – kiekvienas klaipėdietis vis dar išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Tarp jų ir virtuvės atliekas, nesunaudotą maistą, kuris sudaro ženklią mūsų šiukšliadėžių turinio dalį.

Aukštesnių ekologijos standartų siekiančios Europos valstybės maisto atliekas rūšiuoti pradėjo maždaug prieš dešimtmetį.

Lietuva šį rūšiavimo procesą visuotinai planuoja pradėti 2024 m. Ne išimtis ir Klaipėda bei Neringa, kurių savivaldybės maisto atliekų tvarkymo organizacinius rūpesčius patikėjo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC).

„Analizavome Europos valstybių patirtį, ne kartą lankėmės Taline ir pas kolegas Alytuje, kurie jau ne vienerius metus rūšiuoja maisto atliekas. Galime konstatuoti, jog nauda visokeriopa: ir ekologinė, ir ekonominė“, – pasakojo Roma Budrienė, KRATC direktorė.

Pavyzdžiui, Alytuje iš individualių namų maisto atliekos surenkamos atskirai į specialius konteinerius, kurie turi anglies filtrus – tai mažina kvapų sklaidą. O mišrių komunalinių atliekų konteineriuose nelikus maisto priemaišų, juose nelieka ir nemalonių kvapų šaltinio. Be to, neužteršiamos į šiuos konteinerius patekusios antrinės žaliavos, pakuotės, todėl didesnę jų dalį galima perdirbti.

Kvapų mažės ir Dumpių sąvartyne

Specialiuose įrenginiuose pūdomos maisto atliekos išskiria dujas, kurios panaudojamos energijos gamybai. O likusi masė tampa geros kokybės kompostu, naudojamu žemės ūkyje. Tačiau KRATC neketina užsiimti maisto atliekų perdirbimu, o tik surinkimu, pradiniu apdorojimu – pakuočių atskyrimu nuo biologinės masės. Šalia regioninio Dumpių sąvartyno statomame šių atliekų apdorojimo ceche maisto likučiai bus surenkami į uždaro tipo rezervuarą ir atiduodami perdirbėjams.

Ruošiantis maisto atliekų rūšiavimui Klaipėdos regione ir rūšiavimo įrenginių statybai Dumpiuose buvo atliktas Poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Siekdami apskaičiuoti galimą taršą, atsirasiančią pradėjus tvarkyti maisto atliekas, tyrėjai sąvartyne atliko visų taršos šaltinių kvapų koncentracijos matavimus. Pagal surinktus duomenis ir atitinkamos metodikos formules buvo atliktas kvapų modeliavimas.

Skaičiavimai atlikti pagal maksimalią galimą taršą. Pavyzdžiui, skaičiuota, kad visi sąvartyno taršos šaltiniai dirba 24 val. kiekvieną metų dieną, nors realus darbo ciklas yra kelis kartus mažesnis. Nevertintos ir sąvartyne nuolat naudojamos kvapų mažinimo priemonės, kurios, beje, bus įdiegtos ir maisto rūšiavimo angare.

Specialistų išvada pozityvi: pradėjus maisto rūšiavimą, iš KRATC administruojamo Dumpių sąvartyno prognozuojamas kvapo koncentracijos sumažėjimas 12–14 proc.

„Intensyviausi kvapai sąvartyno teritorijoje fiksuojami sandėliavimo aikštelėje, kur atgabenamos kelias dienas ar net savaites gyventojų konteineriuose „paraugintos“ mišrios komunalinės atliekos iš viso Klaipėdos regiono. Jei jose neliks maisto, sumažės pūvanti frakcija, mažės kvapų intensyvumas“, – įsitikinusi Ramunė Šličienė, KRATC direktorės pavaduotoja.

Pastaruosius penkerius metus Dumpių sąvartyne atliekami kvapų matavimai ir jų intensyvumas nuolat mažėja.

2022 m. matavimų duomenys rodo, kad artimiausias gyvenamąsias teritorijas iš Dumpių sąvartyno pasiekia tik 0,7 kvapo vienetai (OUE/m3).

Žmogus užuodžia kvapą, kai yra 1 OUE/m3. O uždaru ciklu atskirai tvarkant maisto atliekas kvapų sklaida turėtų dar labiau mažėti.

KRATC kvapų matavimus ir sklaidos modeliavimą atlieka kiekvienais metais šilčiausiu metų periodu. Šiais metais tokius tyrimus planuojama atlikti liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje.

Tekstas parengtas informuojant apie projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“, kuris finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis.