Anot organizatorių, šių metu maldos pusryčių temą „Miestas ant tvirtų pamatų“ pasufleravo jubiliejiniai, 500-ieji Reformacijos metai. Per 120 renginio dalyvių turėjo galimybę trumpam stabtelti nuo savo kasdienio bėgimo ir prisėdę prie baltomis staltiesėmis padengtų apvalių stalų prisiminti reformacijos variklio bei sielos Martyno Liuterio mintis, pasidalinti savosiomis įžvalgomis, kaip jie vertina žmones, kurie imasi keisti pasenusius visuomenės pamatus naujais.

Svarbiausia – Dievo žodis ir malda

Renginio pranešėjai atkreipė dėmesį į tai, kad Dievo žodis ir malda – pagrindinės priemonės miesto pamatams sutvirtinti. Tai esą supratę dar Senojo Testamento pranašai, raginę melstis už miestų klestėjimą. Tad visiems renginio dalyviams tarptautinė Gideonų brolija, nemokamai platinanti Dievo žodžio šaltinį – Šventąjį Raštą, padovanojo po Naująjį Testamentą.

Anot, renginio vedančiojo Nerijaus Čapo, reformacija Europoje, kurios dėka Šventasis Raštas tapo prieinamas paprastiems žmonėms, nemenkai įtakojo ne tik dvasinį gyvenimą, bet ir davė postūmį teigiamiems ekonominiams procesams. Tačiau šiandien žmogus dažniau bėra traktuojamas kaip varžtas ekonominėje mašinoje ir tapęs ne tikslu, o priemone.

„Visos krikščionių bėdos – netikrumas, neautentiškumas kyla iš noro daryti patiems, o ne duoti vietos Dievo dvasiai. Krikščionio gyvenimo tikslas – paliauti gyventi pačiam, o leisti gyventi Kristui. Dievo meilė visada jungia. Baisiausias dalykas, ką galime padaryti – nuasmeninti žmogų, sutrypti jo orumą“ – sakė Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius

Jam antrino Telšių vyskupo ordinaro koadjutorius vyskupas dr. Kęstutis Kėvalas, akcentavęs, kad žmogaus tikslas yra bendrystė su Dievu, kuri sušilusi, šildo ir bendrystę tarp žmonių, o paskui kuria miestus, valstybes, pasaulį.

„Mūsų visuomenėje vyrauja ne šeimyniškumo, o susvetimėjimo atmosfera. Mūsų užduotis šitą šeimynišką nuotaiką plėsti savo darbovietėse, bendruomenėse, kol galiausiai nebeliks vietos, kur plėstis“, – sakė katalikų dvasininkas.

Klaipėda – prabudimo židinys

Renginio svečiai pasidžiaugė, kad per tuos šešerius metus Klaipėdoje susiformavo unikali bei prasminga tradicija, nenumaldomas noras visiems drauge ieškoti ir rasti savo atsakymus į nūdienos šaltumo iššūkius.

„Tai, kas čia vyksta, galima sakyti, yra ateities prabudimo visais atžvilgiais – ir dvasine, ir ekonomine, ir bendražmogiškumo prasme, vėliava, kurią šiandien neša Klaipėdos miestas. Analogų, labai gaila, bet kituose miestuose nėra, bent jau nesu girdėjęs. Tai yra ateitis, nes tokių miesto maldos pusryčių dėka visa Lietuva gali pasikeisti“, – neabejoja antrus metus renginyje dalyvavęs brolis pranciškonas Paulius.

Anot jo, pernai bendrystė  renginio metu taip pat buvusi akivaizdi, tačiau šiais metais išsipildžiusi Jėzaus svajonė.

„Jėzus sakė: „Būkite viena, kaip ir aš su Tėvu esame viena. Iš to pasaulis pažins, kad esate mano mokiniai, jeigu mylėsite vienas kitą“. Matyti, kaip prie vieno stalo susėda ir kalbasi katalikų ir liuteronų vyskupas, žydų rabinas ir ortodoksų dvasininkas, tikintys ir ieškantieji tikėjimo – tai ir buvo ta meilės atmosfera. Ir kiekvienas pranešėjas – ir daktaras Benas Ulevičius, ir kunigas Reincholas Moras, ir katalikų vyskupas Kęstutis Kėvalas net nežinodami, bet kalbėję ta pačia dvasia, papildydami vienas kitą, sukūrė gražią meilės ikoną. Ir tikrai šiandien Klaipėda buvo švyturys visai Lietuvai gerąja prasme“, - teigė vienuolis.

Maldos pusryčių dalyviai džiaugėsi, kad tokie susitikimai padeda geriau suprasti ir atrasti bendrų sąlyčio taškų su, rodos, tokių skirtingų patirčių ir socialinių sluoksnių žmonėmis, priminti sau, kad esame daug daugiau nei beasmeniai ekonomikos sraigteliai ar žmogaus kūno organų kratinys.

„Šiame merkantiliniame pasaulyje, kuris dažnai viskas matuojama tik pinigais ar užimama kėde, tokie susitikimai labai daug keičia, nes dalyvauja nemažai žmonių, kurie yra sprendimų priėmėjai. Aš, kaip chirurgas, kiekvieną dieną susidurdamas su mirtimi, materialiąją žmogaus dimensija, nuolat turiu prisiminti sau, kad žmogus nėra tik organų rinkinys. Prisipažinsiu, mes medikai, kartais užmirštame apie dvasią. Todėl toks susitikimas – tai užtaisas kažkuriam laikui daugiau pamąstyti apie dalykus, apie kuriuos pasinėrę į kasdienybę užmirštame“, - atviravo uostamiesčio politikas, chirurgas Artūras Razbadauskas.

Anot renginio globėjo, Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, kiekviena reforma sumanoma ir pradedama kaip noras kažką tobulinti ir tobulėti, bet svarbiausia – „nepamiršti, kad būtent krikščioniškosios vertybės ir yra ta šviesa, kuri nušviečia mūsų kelią“. Meras linkėjo neužsisklęsti savųjų įsitikinimų nelaisvėje ir pradėti reformaciją nuo savęs. 

„Esame žmonių bendruomenė, pašaukta matyti ne tik šalia stovintį, bet ir padėti tam, kuris mažiausiai gali. Tam, kurio žodis, jo paties supratimu, neina į dangų. Pabūkime tuo jo balsu“, - ragino susirinkusius renginio koordinatorius ir vedėjas Nerijus Čapas.