Pereiti į pagrindinį turinį

Malkų krūva Palangoje turėjo virsti milijoniniu turtu

2021-04-16 02:00

Prokurorai išnarpliojo gudrią schemą – Palangoje prie pat jūros esančiame sklype medinių lentų krūva turėjo tapti milijoninės vertės turtu.

Situacija: Meilės alėjoje prie pat kopų esantis sklypas priklauso valstybei, tačiau už aptvertos tvoros buvusi lūženų krūva netikėtai tapo itin brangiu turtu.
Situacija: Meilės alėjoje prie pat kopų esantis sklypas priklauso valstybei, tačiau už aptvertos tvoros buvusi lūženų krūva netikėtai tapo itin brangiu turtu. / „Google Street View“ nuotr.

Sandoris – dėl lūženų

Meilės alėjoje, teritorijoje, kuri priskiriama pajūrio juostai, sovietmečiu stovėjo vasaros kavinė. Palangiškiai pamena, kad kurį laiką šioje vietoje veikė ir gėlių kioskas.

Sklypas po šiuo apleistu statiniu priklauso valstybei. Tačiau pats objektas kadaise buvo privatizuotas.

1995 m. vienas privatus asmuo nusprendė kitam privačiam asmeniui parduoti lūženas. Sandoryje buvo nurodyta, kad statinys parduodamas nugriauti. Kaip įvardijo prokurorai – „pastatą pardavė malkoms“.

Naujasis savininkas šių papuvusių medinio pastato dalių vis dėlto nelietė. Tikėtina, buvo kurpiamas planas, kaip jas paversti vertybe, kurios vietoje galėtų iškilti naujas objektas.

Sklypą nuomojo trejus metus

Laikinoji kavinė buvo 134,44 kv. m ploto. Tačiau naujasis savininkas realiai valdė tik pačius pastato rėmus, kuriuos galėjo nusikelti. Šiam objektui nebuvo suformuotas žemės sklypas.

Vis dėlto žmogus kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, prašydamas pastato eksploatacijai išnuomoti 400 kv. m ploto žemės sklypą.

Savivaldybė tuo metu galėjo nuomos sutartį įforminti tik trejiems metams, tai ir buvo padaryta 1997-aisiais.

Štai tuomet laikinojo pastato savininkas ir nužingsniavo į Palangos apylinkės teismą prašyti įregistruoti objektą kaip nekilnojamąjį turtą.

Tokiu būdu lentų krūva 2002 m. įregistruojama kaip pastatas, jam buvo suteiktas unikalus nekilnojamojo turto objekto numeris.

Kuriam laikui naujasis savininkas išvyko uždarbiauti į užsienį. Statinys dūlijo, kol vieną dieną sudegė.

Prie pat kopų esantis sklypas daugybę metų buvo apleistas. Nors paieškos sistemos „Google Street View“ programa rodo, kad jau 2013 m. šis sklypas buvo aptvertas tvora, o vasarą užfiksuotame vaizde matyti, kad teritorijoje kažkas kruopščiai pjauna žolę.

Gavo statybos leidimą

2018 m. objekto savininkas ima judinti apleistus reikalus ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kad ši išduotų sutikimą dėl statybos leidimo. NŽT esą yra atsakiusi, kad jos sutikimo net ir nereikia.

O tuomet apsukrus veikėjas su šiuo raštu jau žingsniuoja į Palangos savivaldybę.

2018 m. kovo 28 d. šio pastato kapitaliniam remontui Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą, tačiau jis suteiktas be teisės aktais numatyto žemės savininko – NŽT – sutikimo.

Pastato savininkui beliko trinti rankomis – statybos leidimas gautas, galima imtis kapitalinio remonto.

Kas turėjo išdygti kopų pašonėje – galima tik spėlioti. Panašu, kad būtų iškilęs ne mažiau nei 134,44 kv. m ploto statinys.

Palangos savivaldybė, išdavusi statybos leidimą, nes savininkas pateikė NŽT sutikimą, pati po kelių mėnesių kreipėsi į prokurorus, prašydama išnarplioti situaciją.

Klaipėdos apygardos prokuratūra 2018 m. liepą gavo savivaldybės administracijos raštą, kuriuo buvo prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl, tikėtina, neteisėtai išduoto statybos leidimo pastato kapitaliniam remontui.

Išgirdo neskundžiamą nutartį

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Laura Paulikienė, tyrimo metu nustačiusi, kad pastatas jau daugelį metų sugriuvęs, sudegęs, apleistas bei neeksploatuojamas, priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinę, pašalinti teisės pažeidimus jos kompetencijos srityje – kreiptis į teismą dėl pastato liekanų pašalinimo ir valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo. Vykdydama prokuroro reikalavimą, NŽT inicijavo civilinę bylą.

Įvertinusi visus tyrimo dėl pažeisto viešojo intereso metu gautus dokumentus, prokurorė taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti neteisėtu išduotą statybos leidimą pastato kapitaliniam remontui, nes buvo pažeisti Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai.

Teismas, atsižvelgdamas į prokuratūros argumentus, prašymą tenkino.

Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas pastato savininko.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės L.Paulikienės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimas užkertant kelią neteisėto statinio statybai pajūrio juostoje Palangoje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų