Nėrė į jūrinius reikalus

Tarp leidinio bendraautorių minimas laivų šturmanas Romanas Vilkas-Vilčinskas. Jis buvo gimęs Gardine, toli nuo bet kokios jūros. Per I pasaulinį karą tėvai netgi buvo pasitraukę į Rusiją.

1921 m. jie sugrįžo, kai Romanui buvo dar tik 10 metų, ir apsigyveno Kaune. 1927 m. mokęsis Kauno „Aušros“ gimnazijoje jis tapo jūrų skautu ir tai galėjo pasukti jo kelią link jūros. 17-metis vaikinas dar 1928 m. ypač susidomėjo jūrininkyste, pradėjo rinkti pačią įvairiausią medžiagą apie laivus, jūrininkus. Tai tapo pomėgiu visam gyvenimui.

1930 m. baigęs Kauno aukštesniąją komercijos mokyklą, jis neieškojo kokio nors prekybininko darbo, o greitai išvyko papildomai mokytis jūrininkystės.

Apsisprendimą galėjo lemti ir tai, kad 19-metis R. Vilkas-Vilčinskas 1930 m. pateko atlikti tarnybą į karo laivą „Prezidentas Smetona“. Tai buvo neseniai (1927 m.) Lietuvos Vyriausybės iš Vokietijos pirktas laivas. Jaunuoliui tarnyba jame galėjo padaryti įspūdį. Po to jis dar dirbo eiliniu jūreiviu Latvijos garlaivyje „Kurland“.

1931 m. R. Vilkas-Vilčinskas pasirinko jūrininko mokslą Liepojos jūrų mokykloje. Jis priklausė antrajai Lietuvos jūrininkų bangai, kuri Lietuvos susisiekimo ministerijos sprendimu studijavo jūreivystę Latvijoje.

Plaukiojo latvių škuna „Jurnieks“. Čia susitiko ir kitą praktiką tame laive atlikusį lietuvį Liudą Serapiną. R. Vilkas-Vilčinskas plaukiojo Latvijos garlaiviuose „Stephanie“, „Baltalinn“, „Imanta“.

Vėliau jie abu buvo vieni iš aktyviausių tarpukario jūrinio leidinio „Jūra“ bendradarbių. Bičiulį L. Serapiną R. Vilkas-Vilčinskas buvo įtraukęs ir į tam tikrą bendrą veiklą. Kartu jie rengė jūreivystės ir laivininkystės įstatymų projektus. Tikėtina, kad L. Serapinas galėjo jam padėti rinkti ir kai kurią archyvinę medžiagą.

Gal Liepojoje, o gal jau ir anksčiau dar Kaune R. Vilkas-Vilčinskas susidomėjo fotografija, išmoko ne tik fotografuoti, bet ir daryti nuotraukų fotoreprodukcijas.

Poelgis: daugelį metų kauptą jūrinį archyvą JAV gyvenęs R. Vilkas- Vilčinskas prieš mirtį padovanojo Lietuvos jūrų muziejui. R. Vilko-Vilčinsko nuotr.

Rašė ir Lietuvos, ir Latvijos spaudai

Dar mokydamasis Liepojoje R. Vilkas-Vilčinskas tapo Klaipėdos jachtklubo rūmų prižiūrėtojo padėjėju ir klubo uosto kapitonu.

1936 m. baigęs jūrininko mokslus Liepojoje R. Vilkas-Vilčinskas kurį laiką dirbo laisvai samdomu šturmanu Klaipėdos uosto tarnybos laivuose. Kitais metais jis jau pradėjo plaukioti šturmanu kur kas rimtesniuose prekybiniuose Lietuvos laivuose – „Maistas“, „Kretinga“, „Kaunas“, „Marijampolė“, latvių garlaivyje „Biruta“.

1940 m. R. Vilkas-Vilčinskas jau buvo gavęs ir laivo kapitono licenciją, tačiau ja pasinaudoti nebeteko, nes Klaipėda buvo atplėšta nuo Lietuvos, prasidėjo karas, nebeliko ir laivų.

Karo metais R. Vilkas-Vilčinskas gyveno Liepojoje, plaukiojo Ščecino garlaiviais „Alexandra“ ir „Artushof“. 1944 m. jis išvyko gyventi į JAV.

Bene didžiausias R. Vilko-Vilčinsko nuopelnas yra ir tai, kad sudarė archyvą apie Lietuvos jūrininku.

Tuo laikotarpiu, kai Lietuvos laivuose dar dirbo šturmanu, jis aktyviausiai bendradarbiavo ne tik su Klaipėdoje leistu žurnalu „Jūra“, bet ir su į Kauną perkelta „Mūsų jūra“.

R. Vilkas-Vilčinskas rašė ir į Latvijos periodinius laikraščius. Tikėtina, kad 5 metus studijuodamas jūrininkystę Latvijoje buvo išmokęs ir latvių kalbos. Mėgstamiausia R. Vilko-Vilčinsko tematika buvo laivybos istoriją, nes per daugiau nei 8 metus jau buvo surinkęs pakankamai medžiagos apie laivybą. Rašė jis straipsnius ir apie jūros teisę. Galima suvokti, kad R. Vilkas-Vilčinskas ypač domėjosi jūrine sritimi, nes 1936 m. kurį laiką trumpam netgi buvo paskirtas Klaipėdos buriavimo mokyklos viršininku. Gal lėmė ir tai, kad buvo plaukiojęs su jau minėta latvių škuna. Prieš tai buvo išbandęs ir Klaipėdos uoste buvusį burlaivį „Budys“.

Pradžia: Latvijos garlaivis „Kurland“, kur 1931 m. pradėjo plaukioti R. Vilkas-Vilčinskas. R. Vilko-Vilčinsko nuotr.

Ypatingos vertės archyvas

R. Vilkas-Vilčinskas (1911–1998) yra įtrauktas ir į Lietuvos jūrinei kultūrai svarbių asmenybių sąrašą. Jis pažymėtas kaip aktyvus jūrinės kultūros ir laivyno propaguotojas, žurnalo „Jūra“ bendradarbis, buriavimo mokyklos Smiltynėje (1936 m.) viršininkas. Bene didžiausiais jo nuopelnas yra tai, kad R. Vilkas-Vilčinskas sudarė archyvą apie Lietuvos jūrininkus.

Kaip rašoma Mažosios Lietuvos enciklopedijoje, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, savo archyvą, vadinamąjį Kapitono R. Vilko marinistinį archyvą, jis dovanojo Lietuvos jūrų muziejui.

Jį sudaro tarpukario Lietuvos laivyno fotonegatyvų ir nuotraukų kolekcija, dokumentų originalai ir kopijos, iškarpos iš spaudos apie Lietuvos jūrininkus, susirašinėjimas su įvairiais asmenimis ir institucijomis, knygos bei periodiniai leidiniai, Teodoro Reingardo atsiminimai ir kita. Archyve rasta daug vertingos medžiagos ne tik apie lietuvių jūrines studijas Latvijoje, bet ir apie ankstesnes jų 1928–1930 m. studijas Suomijoje, Italijoje ir kitose valstybėse. Vertingiausia archyvo dalis įvardinta susisteminta medžiaga apie Lietuvos jūrų ir upių laivynų istoriją bei R. Vilko-Vilčinsko straipsniai šia tema.

Didžiausią kiekį medžiagos jis sukaupė gyvendamas JAV. Iš pradžių jis Lietuvos jūrų muziejui pateikė sukaupto jūrinio archyvo kopijas, vėliau tiesiogiai ar per tarpininkus siuntė ir originalus. Paskutinis siuntinys su archyvo medžiaga Lietuvos jūrų muziejų pasiekė 1999 m., jau po R. Vilko-Vilčinsko mirties.

Lietuvos jūrų muziejuje sukaupta per 5 tūkst. vienetų surinktos medžiagos iš jūrų kapitono R. Vilko-Vilčinsko asmeninio jūrininkystės archyvo. Šią medžiagą Lietuvos jūrų muziejus buvo pristatęs ir viešai, rengdamas parodą.

Tikėtina, kad R. Vilkas-Vilčinskas kaupė archyvą ir apie Latvijos jūrinę kultūrą ir laivyną, nes nuo 1987 m. buvo Latvijos jūrininkystės archyvo istorijos draugijos narys.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.