Spėliojo apie elektrą

Įtariama, kad liga paveikė tik vieną žuvų populiaciją – karosus. Kitų rūšių žuvų tarp kritusių kol kas nebuvo aptikta.

Pirmieji žvejų pranešimai apie pastebėtas kritusias žuvis pasirodė dar balandžio 13-ąją. Tačiau buvo fiksuoti pavieniai atvejai, o nuo praėjusios savaitės marių pakrantėse aptinkami ištisiniai žuvų kritimai.

Gyvosios gamtos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas tikino, kad aplinkosaugininkai dar praėjusį ketvirtadienį paėmė mėginius Kuršių mariose. Tirtos ne tik gaišenos, bet ir vanduo.

„Laukiame dar visų tyrimų rezultatų. Deguonies vandenyje yra sočiai, todėl tikėtina, kad tai – liga. Krenta tik karosai“, – patikino V. Marozas.

Žvejai kėlė versiją, kad masišką žuvų kritimą galėjo lemti brakonierių panaudota elektros srovė.

„Ne, šią versiją atmetame. Ne nuo žmogaus rankos karosai krito. Būtų daug negyvų kitų rūšių žuvų. Kitos versijos nėra, veikiausiai dėl ligos visa tai“, – pastebėjo V. Marozas.

Feisbuko paskyros „Klaipėdos rajono žvejai“ nuotr.

Karosus išguldė raudonligė

Vienas žvejys prisipažino, kad mariose sugautus karosus buvo parsigabenęs į savo tvenkinį, tačiau karosai nudvėsė.

Dinozaurai išnyko dėl asteroido. Karosų net asteroidas neišnaikins.

Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė patikino, kad karosus išguldė raudonligė.

„Tai labai nemaloni, specifinė karpinių žuvų liga. Žuvų raudonligė, ypač sukeliama Aeromonas ar Pseudomonas bakterijų, gali staiga paplisti gamtoje ir sukelti masinį žuvų kritimą“, – paaiškino biologas.

Daugiausiai žuvų fiksuota įlankose. O tokiose vietose prieš kurį laiką buvo gerai įšilęs vanduo, kai ore tvyrojo 25–27 laipsniai šilumos.

„Ši liga gerokai praretins karosų populiaciją. Šios bakterijos dažnai natūraliai aptinkamos vandens telkiniuose. Tačiau pasikeitus aplinkos sąlygoms, pavyzdžiui, staiga pasikeitus temperatūrai, sumažėjus deguonies kiekiui vandenyje, padidėjus taršai, patyrus fizinį sužalojimą, žuvys patiria stresą, kuris silpnina jų imuninę sistemą. Nusilpusios žuvys tampa jautresnės bakterinėms infekcijoms“, – aiškino specialistas.

Klausimų kelia tai, kad liga išplito žaibiškai.

„Galėjo būti, kad žuvys turėjo šį virusą dar anksčiau. Gal net per žiemą jis buvo. Sušilus vandens temperatūrai iki 12 laipsnių, karosai pradėjo maitintis. Kilo žuvų kūno temperatūra, todėl bakterijos ėmė staiga daugintis“, – tikino R. Dailidė.

Feisbuko paskyros „Klaipėdos rajono žvejai“ nuotr.

Įspėjo nevalgyti

Karosai – vieni atspariausių deguonies stygiui vandenyje.

„Visko gali būti, kad per šią vasarą iškris karosai daugybėje Vakarų Lietuvos vandens telkinių. Ligas gali nešioti net paukščiai. Visai karosai neišnyks. Tik ši liga kelia grėsmę žuvų auginimui, masiškai gali kristi žuvys tvenkiniuose. Bet karosų niekas neišnaikina. Dinozaurai išnyko dėl asteroido. Karosų net asteroidas neišnaikins“, – patikino R. Dailidė.

Karosai, pasak biologo, yra invazinė žuvis, į Lietuvą atkeliavusi iš Kinijos.

R. Dailidė priminė, kad mariose žuvų kritimų pasitaiko kasmet. Pernai taip pat buvo pastebėtas epizodinis žuvų kritimas.

Biologas teigė, kad jokiu būdu negalima valgyti karosų iš Kuršių marių.

„Nepadės ir termiškas apdorojimas“, – perspėjo R. Dailidė.