Pereiti į pagrindinį turinį

Mažomis algomis besiskundžiantys klerkai sugeba suktis

2012-08-20 05:00
Mažomis algomis besiskundžiantys klerkai sugeba suktis
Mažomis algomis besiskundžiantys klerkai sugeba suktis / DMN archyvo nuotr. Dešinėje - Klaipėdos VSC vadovas R.J.Pilipavičius

Mažomis algomis besiskundžiantys valstybės tarnautojai išties gyvena ne taip jau ir blogai. Nemaža dalis uostamiesčio valdiškų įstaigų darbuotojų turi po kelis butus, perka naujus automobilius, šautuvus, traktorius ir lepinasi prabangiose kelionėse. Tai matyti iš jų privačių interesų deklaracijų, kurios nuo rudens taps dar viešesnės.

Privačius interesus deklaruoti privalo

Valstybės politikai, valstybės pareigūnai ir tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai;

Asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus (vadovai ir pavaduotojai), asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, bei turintys administravimo įgaliojimus (vadovai ir pavaduotojai);

Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas);

Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus;

Politinių partijų pirmininkai bei jų pavaduotojai, valstybės politikų visuomeniniai konsultantai, padėjėjai, patarėjai, taip pat – kandidatai į Seimo narius, šalies prezidentus, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, pretendentai į pareigas valstybės tarnyboje.

Pirkinys – revolveris

Deklaruoti privačius interesus – įsigytus brangius pirkinius, parduotus objektus, turimas akcijas, priklausomybę organizacijoms, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, valstybės politikai ir tarnautojai turi nuo 2000 m.

Tačiau 2008-aisiais keitėsi tvarka – nustatyta, kad sandorio, kurį privalu deklaruoti, vertė turi būti ne mažesnė nei 2,6 tūkst. litų.

„Jei per tą laiką valstybės tarnautojai sudaro kokius nors sandorius, tampa bendrovių akcininkai, jie tai turi deklaruoti per 30 dienų. Deklaraciją turi pateikti ir valstybės tarnyboje pradėjęs dirbti žmogus“, – tvarką aiškino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) Sekretoriato vadovo pareigas laikinai einantis Tomas Čaplinskas.

„Klaipėda“ išanalizavo daugelio uostamiestyje veikiančių valdiškų įstaigų vadovų privačių interesų deklaracijas, kuriose gausu įdomybių.

Viena įdomiausių deklaracijų neabejotinai yra Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus Rimanto Jono Pilipavičiaus.

Jis nurodė, kad per metus nuo 2008-ųjų sudarė 14 sandorių, kuriuos būtina deklaruoti. Tarp pirkinių – du medžiokliniai šautuvai, revolveris, 65 tūkst. litų kainuojantis automobilis ir net traktorius.

R.J.Pilipavičius taip pat važiavo į kelionę, pirko baldus, langus, remontavo butą.

Paklausti, ar valdiškos algos šiems pirkiniams užteko, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus nepavyko, nes jis šiuo metu atostogauja ir yra užsienyje.

R.J.Pilipavičius ir jo sutuoktinė yra privačių bendrovių akcininkai.

Prekiauja mediena

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės privačių interesų deklaracija – lyg nekilnojamojo turto agentės. Ji nurodė, kad 2010 m. gegužę už 200–250 tūkst. litų pardavė apartamentus, šiek tiek mažiau nei po metų už tokią pat sumą pardavė namo dalį ir po mėnesio bankui grąžino paskolą.

J.Simonavičiūtė pernai taip pat už iki 5 tūkst. litų sumą pardavė automobilį ir nusipirko gerokai brangesnį.

Nekilnojamojo turto srityje nuo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės nedaug atsiliko ir Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė.

Ji savo privačių interesų deklaracijoje nurodo, kad 2009 m. birželį už 5–25 tūkst. litų pardavė žemės sklypą, už 150–200 tūkst. litų – butą. Dar maždaug po metų jį pardavė dar vieną butą, už kurį gavo 250–300 tūkst. litų ir automobilių saugojimo aikštelę.

Prekiauti mediena patinka Klaipėdos apskrities valstybinės ir maisto veterinarijos tarnybos viršininkui Antanui Baužai. Jis 2008 m. sudarė tris medienos pardavimo sandorius, kurių vertė – nuo 5 iki 50 tūkst. litų. Tais pačiais metais jis už žemės ūkio produkciją gavo 25–50 tūkst. litų išmoką iš Nacionalinės mokėjimo agentūros.

„Esu paveldėjęs miško, todėl kai tik iškertu, parduodu. Mišką kertu laisvu nuo darbo metu, jokio kriminalo nėra“, – juokavo A.Bauža.

Deklaravo gerus santykius

Bene nuoširdžiausia privačių interesų deklaracija yra „Sodros“ Klaipėdos skyriaus vadovo Valdemaro Anužio. Jis nurodė pernai už 43 tūkst. litų nusipirkęs automobilį, o metais anksčiau už 100–150 tūkst. litų – žemės sklypą.

Tačiau jo prisipažinimai apie galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus yra tiesiog stulbinantys. „Deklaruojančio asmens draugiški santykiai su L.D., dirbančia Registrų centre, gali turėti įtakos tiriant gautą anoniminį skundą dėl galimai nepagrįstai jai išduoto nedarbingumo pažymėjimo“, – rašoma V.Anužio deklaracijoje.

Joje paminėti dar keli atvejai, jog dėl draugiškų santykių su konkrečiais žmonėmis darbe gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

„Stengiuosi į kiekvieną dokumentą žiūrėti rimtai ir jį atsakingai pildyti, tačiau tai nėra paprasta, juk esu pažįstamas su visa Klaipėda. Tačiau jei jaučiu, kad aplinkoje gali susiformuoti neigiama nuomonė, o man tenka priimti konkrečius sprendimus, stengiuosi nusišalinti ir deklaruoti galimą konfliktą“, – aiškino V.Anužis.

Jis tvirtino, jog tikrai nėra paprasta pildyti privačių interesų deklaracijos, nes į tai jau įtraukiami ir tretieji asmenys, kurių pavardes viešinti reikėtų gauti jų sutikimą.

„Viešumas – ne visada yra gėris. Valstybės tarnautojas ar pareigūnas lieka nuogas ir turi tik vieną privatų daiktą – asmens kodą. Tačiau jei tokie reikalavimai, tai jų ir laikaisi. Jei ne, atsistatydini ir kritikuoji“, – juokavo „Sodros“ Klaipėdos skyriaus vadovas.

Gresia bauda ir atleidimas

V.Anužis taip kalbėjo apie naują tvarką, kai po rugsėjo 30-osios visų valstybės tarnautojų, kitų asmenų, kuriems privalu teikti privačių interesų deklaracijas, jos bus paviešintos.

Iki šiol privačių interesų deklaracijos buvo teikiamos raštu, o nuo rugpjūčio tai galima padaryti tik elektroniniu būdu.

„Deklaracijas jau yra pateikę daugiau nei 2 tūkst. tų žmonių, kuriems tai privalu padaryti. Skaičiuojama, kad jų sulauksime daugiau nei 100 tūkst. ir iki rugsėjo 30 d. visas jas turime paviešinti savo interneto svetainėje“, – teigė T.Čaplinskas.

Už privačių interesų deklaracijos nepateikimą gresia administracinė atsakomybė ir bauda iki 2 tūkst. litų, ir net tarnybinių pareigų netekimas.

Kai kuriose deklaracijose pateikiama itin skurdi informacija – vardas, pavardė, pavardės ir analogiški sutuoktinio duomenys. „Tačiau mes negalime sakyti, jog kažkas slepiama. Išvadas galima daryti, jei konkrečiu atveju atliekamas tyrimas ir paaiškėja tam tikros aplinkybės“, – tvirtino T.Čaplinskas.

Todėl ateityje planuojama, jog VTEK ir Valstybinė mokesčių inspekcija turės bendrą registrą, tuomet bus lengviau išsiaiškinti didesnius valstybės politikų ir tarnautojų sandorius, kuriuos privalu registruoti.

Nuo birželio pabaigos jau privaloma deklaruoti tuos sandorius, kurių vertė siekia nebe 2,6 tūkst. litų, o ne mažiau nei 10 tūkst. litų.

„Ne mūsų, o kitų institucijų reikalas yra aiškintis, ar privačių interesų deklaracijas privalantys pateikti asmenys turi pajamų tokiems sandoriams“, – pabrėžė T.Čaplinskas.

Komentaras

Rūta Mrazauskaitė

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorė

Ar privačių interesų deklaracijų viešinimo sistema veiks ir ar ji bus efektyvi, priklausys nuo kelių dalykų: ar deklaruojantieji savo visus duomenis atskleis geranoriškai ir tai, kaip tos deklaracijos bus peržiūrimos. Akivaizdu, kad prižiūrinčios institucijos neturi ir neturės tiek pajėgų sukontroliuoti, ar deklaracijos atitinka realybę, todėl labai svarbu, kad į šį procesą įsitrauktų žurnalistai, aktyvūs piliečiai. Deklaracijų viešinimo sistema turi būti aiški, suprantama ir skaidri. O svarbiausia, ką su šia informacija yra pasirengę daryti žmonės. Kiekvienas pilietis, jei jam kyla abejonių, kad valstybės tarnautojas praturtėjo neteisėtai, gali kreiptis į atitinkamas institucijas. Visuomenė turi būti aktyvesnė ir tuomet privačių interesų deklaracijų viešinimas taps realia kovos su korupcija priemone.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų