Plaukimo įspūdis Lenos upe

Iš Jakutijos, kur gimė Buluno kaime, įsiminė, kaip medicinos punktą, kuriame dirbo jo tėveliai, inspektavęs rusų chirurgas jam padovanojo nedidelį plastikinį kateriuką.

Iš to laiko atmintyje įstrigo ir kelionė į Jakutską katerio traukiama medine barža.

Pakeliui Žiganske šeima persėdo į garlaivį. Susidomėjimą kėlė laivo įranga, didelė garo mašina.

Jūrininku netapo, nors nepažinti toliai visada traukė. Užaugo tarp medicinos instrumentų. Mama dirbo akių ligų klinikoje medicinos seserimi. Tėtis – Lietuvos atsargos kariškis, mokytojas su Pedagoginio instituto diplomu, tremtyje mokėsi Medicinos mokykloje, kad padėtų vietiniams jakutams.

Grįžus į Lietuvą K.Barniškiui nekilo abejonių, kad turi studijuoti mediciną. Svarstė, gal tam įtakos turėjo ir tėvelio noras būti gydytoju. Jo tėtis Kazimieras Barniškis 1932–1933 m. buvo mokęsis Kaune Medicinos institute. Tačiau po 1,5 metų, neradus paramos mokslui, turėjo pereiti į Lietuvos karo mokyklą.

Paskirtis: dinaminio pozicionavimo laivas „SaiBOS FDS“. (Interneto nuotr.)

Tęsdamas šeimos tradiciją, jo sūnus Medicinos institutą baigė 1975 m., o nuo 1976 m. dirba Druskininkų ligoninėje chirurgijos, urologijos, medicinos vadybos srityse.

Pažintis su vandenynu

Įspūdžiai iš jaunystės gavus dovanų laivelį, plaukiant Lenos upe, kuri pagal plotį panaši į Kuršių marias, niekur nedingo.

Galimybė išplaukti laivais pasitaikė jau laisvoje Lietuvoje. Klaipėdoje dalyvavo jūrininkų įdarbinimo kompanijos „Gretimybė“ paskelbtame konkurse. Jis buvo surengtas dėl tarptautinės įmonės „Saipem“ darbuotojų sveikatos priežiūros jos laivuose, kurie dirbo įvairiuose regionuose.

Taip prasidėjo K.Barniškio pažintis su gydytoju Frano Mika, gilinimasis į profesinę mediciną (Occupational Medicine), darbas specializuotuose laivuose tarptautiniuose vandenyse. Jį pavyko suderinti su darbu Druskininkuose, neatitrūkstant nuo chirurgijos ir urgentinės medicinos Lietuvoje.

Projektas: norvegų laivas „Skandi Bergen“, kuriame teko dirbti K.Barniškiui. (Interneto nuotr.)

Taip 2001 m. atsidūrė naujame dinaminio pozicionavimo laive „SaiBOS FDS“. Jis buvo pastatytas Pietų Korėjoje „Samsung“ laivų statykloje. Pradžia – trijų savaičių navigacija per Ramųjį vandenyną, kuris nebuvo ramus.

„Supdavomės, tačiau didesnių problemų neturėjau nei aš, nei įgulos nariai. Drausmė laive buvo pirmoje vietoje – laikytasi sauso įstatymo. Kokių nors nesusipratimų nebuvo. Kaip chirurgas, visiškai nebijojau lengvų traumų ar atsitiktinių sužalojimų, kurie, esant drausmingam kolektyvui, būdavo pavieniai“, – pirmąją pažintį su vandenynu prisiminė K.Barniškis.

Darbas „Saipem Med“ sistemoje 2001–2007 m. K.Barniškiui paliko įvairiapusių prisiminimų. Galybė įspūdžių, įvairiausių kelionių. Darbai Meksikos įlankoje, Rytų Atlante prie Angolos, Roterdame Olandijoje, Keiptaune Pietų Afrikoje, Nigerijos pietinėje dalyje, Šiaurės jūroje.

Nesuskaičiuojamos pažintys su įvairiais žmonėmis, aukštos kvalifikacijos kapitonais, navigatoriais, įvairiomis medicininėmis tarnybomis. Jūrininko profesija jam buvo nepaprastai įdomi, atvėrė naujų žinių apie jūrose ir vandenynuose dirbančius žmones. Treniruotės Roterdame (Olandija), po kelerių metų Pavijoje (Italija) davė daug naujų patirčių. Išgyvenimas jūroje, gaisrų gesinimas, aliarmai – ritmas, kuriuo gyveno šešerius metus.

Patirtis: atvira chirurginė operacija, kurią atlieka K.Barniškis (kairėje) su kolega Vytautu Kvedaru, šiais laikais – reta, nes daugiau operuojama laparoskopu. (Interneto nuotr.)

Gydytojo pareigos laive

Darbas aplinkoje, kai esi vienintelis medikas tarp 200 įvairių specialybių žmonių, buvo įdomus, įvairus, reikalavo ir organizacinių gebėjimų.

„Nuolatinis bendravimas su „Saipem Med“ atstovais, naudojimasis įvairiomis komunikacijomis, pirmosios medicininės pagalbos grupių ruošimas, medicininės pagalbos etapai–paruošimas medicininei evakuacijai, reguliarios sanitarinės higieninės inspekcijos – tik dalis to, su kuo susiduria laivo gydytojas“, – prisiminė K.Barniškis.

Laivuose naudojamos įvairios medžiagos. Su jomis reikia elgtis atsargiai, atsižvelgti į jų sudėtį, savybes. Laivo gydytojas kontroliuoja, kaip jos laikomos. Jis sudaro sąvadus, kad būtų paprasčiau suprasti tinkamą jų vartojimą, aiškina personalui, kaip išvengti galimų apsinuodijimų, kokių veiksmų imtis, jei taip atsitiktų.

Laivo gydytojas privalo suprasti visus įmanomus sveikatos sutrikimus, jis laive įgulos nariui ir šeimos gydytojas, ir psichologas, ir patarėjas. Gydytojas nuolat turi kontroliuoti maisto kokybę, ruošimo procesą, maisto atsargų laikymą. „Galiu pasidžiaugti, kad karjeros jūroje metu visada išvengdavome galimų nesklandumų, nes nuolat vyko sveikatos, saugos, saugios darbo aplinkos inspektavimas“, – prisiminė K.Barniškis.

„Saipem“ kompanija vykdo globalius projektus. Joje nuolat keisdavosi specialistų grupės iš įvairių regionų – Azijos, Okeanijos, Afrikos, Europos.

Profilaktika: maliarijos tyrimą laivo „SaiBOS FDS” laboratorijoje atlieka K.Barniškis 2003 m. (Interneto nuotr.)

Susidūrė su pandemija

K.Barniškis prisiminė, kad 2002–2004 m. kai kuriuose pasaulio regionuose susidūrė su ūmiu virusinės kilmės respiraciniu susirgimu (SARS). Tai buvo kažkas panašaus į mūsų laikų pandemiją, tik dabar ji masiškesnė.

Prisimena, kad protrūkio metu buvo didesnis dėmesys – akcentuota atvykusiųjų kontrolė, higienos būklė, naudota vakcina nuo gripo.

Laivo gydytojas privalėjo papildomai vakcinuoti, kontroliuoti jūrininkų būklę, sekti šalutinius reiškinius. Teko organizuoti vakcinų užsakymus, jų naudojimas buvo griežtai kontroliuojamas. Susidurta ir su maliarija, ypač tropinės Afrikos platumose. Vyko aktyvi profilaktika prieš maliariją, jos sekimas, tyrimai ir gydymas. Įgulai buvo privaloma vartoti preparatus nuo maliarijos. Projektą inicijavusios kompanijos vykdydavo pasirinktinės kontrolės programą. K.Barniškiui teko rinkti mėginius, panašiai kaip sporte, kai vykdoma dopingo kontrolė. Radus pažeidimų, darbuotoją įspėdavo, o jei pažeidimai tęsdavosi – šalino iš projekto.

„Saipem Med“ gydytojams dažnai vykdavo teoriniai ir praktiniai užsiėmimai. K.Barniškiui tekdavo ruošti pranešimus pagal savo darbo rezultatus.

„Ruošiau oficialų pranešimą konferencijai Milane. Pirminiuose medicininiuose kursuose lankiausi Rumunijos sostinėje Bukarešte. Nustebino Rumunijos lygis. Nemačiau sklandžiau dirbančių gelbėjimo tarnybų ir skraidančių gydytojų bendradarbiavimo. Vyko bendras projektas su JAV medicininėmis tarnybomis“, – prisiminė K.Barniškis.

Buvo ir sėkmių, ir nerimo

Jam teko dirbti ir Šiaurės jūroje Norvegijos laive „Skandi Bergen“, kuris buvo kiek mažesnis. Anot jo, norvegai buvo vieni iš nuoširdžiausių pašnekovų.

Keistoka darbo vieta buvo Nigerijoje, nes ir pati šalis – su vidinėmis įtampomis ir problemomis. Čia nuo 2003 m. eksploatuotas naftos telkinys nuo 1 400 iki 1 700 m gylyje, jūroje už 200 km nuo Port Harkorto. Prancūzų kompanija vykdė išmetamų–deginamų dujų suskystinimo projektą.

„Mano ciklo metu liepsnojantys naftos gavybos fakelai prigeso, ir tai buvo ženklas, kad projektas sėkmingas. Tiesa, buvo ir nerimą keliančių momentų, kai dirbant „Barge Venture“ kilo maištas ir visi objekto biuro darbuotojai tapo įkaitais, tarp jų ir aš“, – į tą laiką mintimis grįžo K.Barniškis.

Darbo laiką „Saipem med“ sistemoje jis vertino kaip didžiulę sėkmę. Didžiavosi, kad galėjo dalyvauti sėkminguose projektuose, kai pasiekta įdomių technologinių rezultatų, kartais net pasaulio rekordų naftos ir dujų pramonėje.

„Džiaugiausi, kad galėjau padėti šimtams žmonių spręsti kai kurias kylančias sveikatos problemas, atlikau profilaktines procedūras, vykdžiau sveikatos planų reikalavimus, šviečiau žmones „Saibos/Saipem FDS“, „Skandi Bergen“, „Barge Venture“ objektuose.

Tapau „International Maritime Medicine“ nariu, būdamas globalizuotoje „Saipem Med“ sistemoje, kur vienu metu dirba apie 60 gydytojų įvairiose pasaulio vietose. Bendravau su labai įdomiais žmonėmis, su kai kuriais išliko ryšiai ir iki šiol“, – sakė K.Barniškis.