Nuotrauka įplieskė diskusijas

Praėjusią savaitę klaipėdiečiai vienoje feisbuko paskyroje dalijosi iš arti nufotografuotu supjaustyto medžio ir suniokotos skulptūros vaizdu.

Dešimtys komentatorių į šuns dienas dėjo neva šiaudadūšius valdininkus ir medžių žudikus, kurie esą ne tik pjauna didelius medžius, bet tai darydami dar ir sudaužė skulptūrą.

Daugelis komentavusiųjų nė nematė šios situacijos savo akimis, jiems užteko nuotraukoje užfiksuoto fragmento.

Pasirodo, viskas buvo visai ne taip, kaip paskubėta skelbti socialiniuose tinkluose.

Praėjusią savaitę miestą talžė kelios audros.

Bene antradienį, kai pūtė stipriausi vėjai, Skulptūrų parke lūžo stora liepa, kuri iki tol atrodė sveikutėlė.

Virsdamas medis užgriuvo ir suniokojo Romano Kazlausko skulptūrą "Kuršė", kitą rytą parkas buvo pilnas prilaužytų šakų.

Kitą dieną klaipėdiečių pamėgtas parkas pradėtas valyti. Tai pamatę gyventojai susidarė klaidingą įspūdį, kad būtent darbininkai ir patiesė storąją liepą.

Gamtai išsaugoti – konferencija

Medžių kirtimo ir išsaugojimo vajus pagimdė visuomeninius judėjimus visoje šalyje.

Šis klausimas itin opus, mat dar visai neseniai dalį klaipėdiečių šokiravo žinia apie planus Skulptūrų parke iškirsti per 500 medžių.

Praėjusį penktadienį į Klaipėdos miesto savivaldybę sugužėjo gamtos mylėtojai, medžius Skulptūrų parke išsaugoti siekiantys miestiečiai.

Konferencijos "Ateitis – žalieji miesto sodai" metu žmonės diskutavo, kaip šiuolaikinių technologijų pasaulyje išsaugoti gyvosios gamtos zonas, svarstė, ar miestas gali taikiai gyvuoti drauge su gamta.

Klaipėdiečiai pažėrė klausimų ir apie Skulptūrų parke augančių medžių likimą.

Pranešėjai taip pat pasidalijo žiniomis, kaip medžiai prižiūrimi, genimi, saugomi didžiuosiuose Europos miestuose.

Ieškos kompromisų?

Renginyje dalyvavęs Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys tikino, kad su Skulptūrų parko tvarkymo projektu gyventojai susipažino kiek anksčiau, tačiau pageidaujant pristatymą būtų galima suorganizuoti dar kartą.

Pasak mero pavaduotojo, sprendžiant šį klausimą, stengiamasi atrasti tinkamiausią išeitį.

Stengsimės rasti kompromisą, priešpriešos su visuomene neturi būti.

"Specialistai pateikė pasiūlymus dėl parko sutvarkymo. Anot jų, šioje vietoje neturi vešėti miškas, o žaliuoti prižiūrėtas parkas. Projektu numatyta atsodinti apie 150 medžių. Tačiau privalome išvengti ir pavojingų situacijų, pavyzdžiui, kai neseniai parke lūžęs medis apgadino skulptūrą. Stengsimės rasti kompromisą, priešpriešos su visuomene neturi būti", – kalbėjo A.Barbšys.

Daugėja žaliųjų zonų

Pasak asociacijos "Gyvas miškas" koordinatorės Monikos Peldavičiūtės, pastaraisiais metais pasaulyje stebima tendencija, kai didieji miestai ne naikina žaliąsias erdves, o priešingai – imasi visų įmanomų priemonių joms išsaugoti.

"Šia tema būtina kalbėti visoje Lietuvoje. Jaunesnė karta žiūri į priekį ir nori žengti koja kojon su pasauliu. Mes norime žalios aplinkos. Siekiant sustabdyti klimato kaitą, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad kiekviename mieste būtų paliekama mažiausiai 30 proc. erdvės laukinei gamtai atsikurti", – pasakojo M.Peldavičiūtė.

Anot pašnekovės, žaliuojantys augalai mieste ne tik prisideda prie klimato kaitos sustabdymo, bet ir teigiamai veikia vaikų, nėščiųjų ir visų žmonių fizinę bei psichinę sveikatą.

Konferencijos tikslas buvo supažindinti žmones su medžių išsaugojimo būdais, diskutuoti uostamiesčio gyventojams aktualiais klausimais dėl žaliųjų erdvių sutvarkymo.

Jokių konkrečių sprendimų nebuvo priimta.

Tiesa, kai kuriems klaipėdiečiams užkliuvo tai, kad renginyje dalyvavo tik keli atstovai iš miesto savivaldybės.