Nestandartinių paslaugų Lietuvos pajūryje ieškantiems poilsiautojams jau netrukus vartus atvers etnografinė gyvenvietė – Mėguvos kaimas. Jo įkūrėjai tikina, kad tai bus naujos kokybės turistų traukos centras, kuris pasiūlys skirtingą aplinką, nei įprasta Palangoje ar Šventojoje.

Vertybė – miško kaimynystė

Didžiausio šalies kurorto pašonėje, Žibininkų kaime, projektą įgyvendinanti bendrovė "Saukupa" beveik pasiekė finišo tiesiąją – planuojama, kad pirmieji poilsiautojai Mėguvos kaime galės apsistoti jau šią vasarą, po Žolinių švenčių.

"Saukupos" direktoriui Sauliui Kupriui nereikėjo ilgai ieškoti atsakymo į klausimą, kuo šis objektas skirsis nuo daugeliui tautiečių įprastų kaimo turizmo sodybų arba kad ir Nemirsetoje statomo kempingo, kuriame taip pat planuojama įrengti stacionarių namelių.

Pašnekovo žodžiais, šio projekto išskirtinumas yra tas, kad žmonės, kurie planuoja savo santykius su sveikata, gerbia, myli save ir savo artimuosius, turi savo gyvenimo būdą, stilių bei elgiasi kaip sveikos gyvensenos atstovai, šalia pajūrio ras visą kompleksą visaverčiam poilsiui.

"Šiandien dauguma važiuoja prie jūros pasilepinti smėliu ir jūros garsais. Pasiūlyti miško grožį, jo atpalaiduojančias pažintines savybes, suteikti daugiau galimybių pabendrauti su gamta, pajusti miško grožį per lietų ar vėją – tai, ką atranda Šiaurės Amerikos, Japonijos ar Pietų Peru gyventojai, – yra nepakartojama, tačiau dar nesuprantama daugeliui lietuvių", – pripažino bendrovės "Saukupa" atstovas.

Talkino ekspertų komanda

Būtent tokia – etnografinės gyvenvietės – stilistika buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Mėguvos kaimo idėjai subrandinti prireikė maždaug penkerių metų bei gausybės studijų ir mokslinių vertinimų.

"Besikeičiantis modernus pasaulis keičia ir kiekvieno žmogaus ego. Prisilietimas prie dvasiškumo, prasmės paieškos, vertybinių hierarchijų lygių revizija – tai modernaus pasaulio gyventojo kasdienybė. Labai daug tokiam apsisprendimui įtakos padarė japonų, rusų, olandų tyrinėjimai ir darbai. Itin svarbu skatinti kiekvieno poilsiautojo, kuris ieško visapusiškumo ir naujumo, psichologinį ir motyvacinį lygį. Šiuolaikinė virtualizacija suteikia begalę informacijos, tačiau gamta dovanoja galimybę bendrauti ir pažinti pasaulį gyvai, pabūti su šeima, draugais, artimaisiais", – kalbėjo S.Kuprys.

Rengiant projektą jo sumanytojams talkino būrys ekspertų – Klaipėdos universiteto archeologai, Lietuvos liaudies buities muziejaus (LLBM) Rumšiškėse, taip pat Kretingos rajono savivaldybės kultūros ir paminklotvarkos skyriaus specialistai.

Plytos keliavo iš Belgijos

"Esame labai dėkingi profesoriui Vladui Žulkui už nuoširdžius patarimus ir žinias, kurios buvo įgytos atliekant archeologinius kasinėjimus Mėguvos krašto teritorijoje ir ypač – Palangoje. Pastebėjimai iš mėguviškių gyvensenos, tradicijų santykių su kaimynais perkelti į Mėguvos kaimelį ir atsispindės veiklos planuose bei būsimuosiuose renginiuose", – pasakojo pašnekovas.

LLBM specialistai patarė kluono, trobų, daržinių, svirno, kalvės, ubladės (trobesys, kur būdavo duonkepė krosnis ar kur taisydavo jovalą), molio dirbtuvių ir kitų statinių planavimo ir funkcionalumo klausimais, atsižvelgiant į Rumšiškių muziejaus veiklos patirtį bei regionines – Žemaitijos, Kuršo, prūsų tradicijas.

Anot S.Kuprio, taip pat buvo bendrauta su latvių plėtotojais, kurie įgyvendino savo Araišu ezerpils ir Amatciems projektus.

Šiuo metu Mėguvos kaime stūkso 34 iš lietuviškų pušų suręsti namai.

Rąstinis statybos būdas leido ne tik atsigręžti į šimtmečius skaičiuojančias tradicijas. Tokie statiniai harmoningai įsilieja ir į gamtos aplinką, be to, medis – natūrali, tvari medžiaga, užtikrinanti patalpose puikų mikroklimatą.

Pastatų interjere panaudotos ir unikalios plytos – jas specialiai Mėguvos kaimo statiniams pagamino viena Belgijos įmonė.

Tikisi pažaboti sezoniškumą

Projektuojant pastatus, kurių didesnieji – su mansardomis, pasitelkti XVI a. Mėguvos – Kuršo architektūros elementai.

Šalia gyvenamosios zonos, kurioje galės apsistoti daugiau nei 260 poilsiautojų, išsidėstęs edukacinis etnografinis kaimelis, čia veiks amatininkų nameliai-dirbtuvės.

"Šis kaimelis puoselės Mėguvos (Kuršo) krašto žmonių kultūrą, istoriją, žemdirbystę, amatus, papročius, astronomines žinias, fizinę kultūrą bei karybą. Tam ir pritaikyta infrastruktūra. Taip pat renginius planuojama transliuoti virtualiai. Gyventojai savo kambariuose galės rasti siūlomos veiklos metines programėles, kurios taipogi bus skelbiamos virtualiai", – pasakojo "Saukupos" vadovas S.Kuprys.

Šalies pajūrio kurortuose itin opi sezoniškumo problema. Tačiau, pašnekovo teigimu, patraukliomis priemonėmis bus siekiama užtikrinti turistų srautus ir ne sezono metu.

"Spręsdami sezoniškumo klausimus juos sugrupavome į Mėguvos kaimelio ir gretimybių – "Natura Termo SPA", kurio projektą įgyvendina bendrovė "Atostogų parkas", paslaugų paketus. Jie papildo vienas kitą", – aiškino S.Kuprys.

"Natura Termo SPA" komplekse su viešbučiu, maitinimo ir konferencijų salėmis, atvirais ir uždarais baseinais, pirtimis sveikatinimo paslaugoms bus naudojamas vietos mineralinis vanduo bei gydomasis purvas. Vasaros metu objektas galės priimti apie 800, o žiemą – maždaug 400 žmonių.

Pristatys kultūros paveldą

"Vasarą – daugiausiai 3 mėnesius – žmonės lepinasi saule paplūdimyje. Kitais metų laikais ieško ko nors ypatinga. Mėguvos kaimelyje žiemą galės praleisti žmonės, mėgstantys slidinėti ar grožėtis žiemišku mišku. Mėgautis renginiais, skirtais žiemos malonumams, ir tuo pačiu šildytis kaimynystėje esančiose pirtyse bei baseinuose turėtų būti gana patraukli galimybė norintiesiems pasislėpti nuo miesto šurmulio, skirti laiko savo grožiui, bendravimui su gamta bei savasties paieškai", – kalbėjo pašnekovas.

Pasak S.Kuprio, vis dėlto didžiuma renginių bus sezoniniai.
Etnografinėje gyvenvietėje nemažai dėmesio bus skiriama maisto ruošos, nūnai populiarios žaliavalgystės temoms, amatininkai atskleis keramikos, metalo, gintaro apdirbimo, drožinėjimo, žolininkystės subtilybes bei bus pristatoma kita su šio krašto žmonių buitimi susijusi veikla.

"Edukacinėje programoje dalyvaus savo srities profesionalai ir jų grupės. Darbų apimtys bei programos kol kas dar derinamos. Šiuo metu administracijos bei kitos darbinės funkcijos patikėtos apie 20 žmonių", – naujas darbo vietas įvardijo pašnekovas.

Žada lanksčias kainas

Preliminariai skaičiuojama, kad Mėguvos kaimo kompleksas kasmet galėtų pritraukti netoli 30 tūkst. turistų iš Lietuvos bei užsienio.

S.Kuprys patikino, kad čia siūlomos paslaugos bus įkandamos ne tik turtuoliams, bet ir statistiniams lietuviams.

"Kaimelyje kainodara orientuota į vidutinį šeimos biudžetą. Kainos bus lanksčios, priklausomai, kokiomis sąlygomis ir kokiu laiku norima apsistoti. Administracijos personalas pasiūlys patogiausius variantus pasirinkimui", – tvirtino pašnekovas.

Projekto iniciatoriai pripažįsta, kad įgyvendinti savo sumanymus ar bent jau pasiekti šiandieninių mastų ir konkurencingumo be ES paramos būtų sudėtinga.
"Mėguvos kaimo" projektui įgyvendinti iš 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų buvo skirta kiek daugiau nei 8,36 mln. litų.

Anot S.Kuprio, tokio pobūdžio projektams pasiryžusių plėtotojų visada laukia iššūkiai, ir ne tik finansiniai.

"Didžiausiais iššūkis buvo savo pačių susikurtų stereotipų revizija. Tačiau taip pat teko patirti, kad idėjų ir projektų stygių jaučiančios įmonės bei asmenys, kurie turi lėšų, neretai neturi sveikos rizikos supratimo. Panašaus pobūdžio projektais nesidomi ir Lietuvoje dirbantys užsienio bankai, – konstatavo pašnekovas. – Be abejo, projektas pradėtas žemiausiame recesijos dugno taške. Tad viltį teikė pasauliniai "Porsche", "Unilever", "Continental" ir kitų didžiosios recesijos metais projektus pradėjusių kompanijų pavyzdžiai."

Vizitinė kortelė

Projekto pavadinimas: "Mėguvos kaimas".

Bendra projekto vertė: 16 mln. 718 tūkst. 6 litai.

Projektui skirtas finansavimas: 8 mln. 359 tūkst. 3 litai.

Iš jo ES dalis: 8 mln. 359 tūkst. 3 litai.

Projektui išmokėta lėšų: 8 mln. 285 tūkst. 57 litai.

Iš jo ES dalis: 8 mln. 285 tūkst. 57 litai.

Veiksmų programa: Sanglaudos skatinimo veiksmų programa.

Veiksmų programos prioritetas: Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai.

Veiksmų programos prioriteto priemonė: Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas.

Šaltinis: esparama.lt.