Įsimintina klaipėdiečio pergalė

Šią vasarą pirmąkart istorijoje Lietuvos Prezidentu išrinktas žmogus, kilęs iš Klaipėdos.

Absoliučiai visose pajūrio savivaldybėse, kaip ir visoje Lietuvoje, rinkėjai daugiausia balsų atidavė ekonomistui Gitanui Nausėdai. Jis dominavo net Neringoje, nors pirmajame rinkimų ture neringiškiai daugiausia simpatijų skyrė parlamentarei Ingridai Šimonytei.

Po pirmojo prezidento rinkimų turo gegužės 12-ąją Klaipėdoje lyderius G. Nausėdą ir I. Šimonytę skyrė vos daugiau nei 9 proc. balsų, tačiau antrajame ture aiškiu favoritu tapo klaipėdietis G. Nausėda.

Viskas dėl politikos

Klaipėdos meru trečią kartą tapo Vytautas Grubliauskas. Jį palaikė 25 015 rinkėjų arba 55,28 proc. balsų.

Jo konkurentas – tuometis Valstybinio jūrų uosto direktorius Arvydas Vaitkus gavo 44,72 proc. balsų (20 237 rinkėjai).

Po šių rinkimų A. Vaitkus neteko posto uosto direkcijoje, kaip pats teigė, dėl politinių priežasčių.

Buvusiam uosto vadovui teko aiškintis dėl uoste veikiančių įmonių paramos rinkimų kampanijai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų į Klaipėdos tarybą kampanijai 44 tūkst. eurų paaukojo verslo santykiais susiję asmenys, tarp jų – baltarusiškų trąšų karaliumi pramintas klaipėdietis verslininkas Igoris Udovickis ir jo sutuoktinė.

Tik noriu priminti, kad Klaipėda yra tos pačios Tėvynės labai neatsiejama, labai svarbi dalis.

Taryboje – milijonieriai

Nors pačiam A. Vaitkui rinkimų kova teatnešė tarybos nario mandatą, politinė kova buvo sėkminga ir kitiems šios partijos kandidatams.

Į naująją tarybą pirmąkart savivaldybės istorijoje pateko 7 mandatus Klaipėdoje iškovoję "valstiečių" atstovai – A. Vaitkus, Vidmantas Dambrauskas, Artūras Bogdanovas, Arūnas Tuma, Viktor Senčila, Ligita Girskienė ir Romaldas Idzelevičius.

Į tarybą patekęs Klaipėdoje veikiančio Birių krovinių terminalo (BKT) generalinis direktorius V. Dambrauskas tituluojamas 63 vietą užėmusiu šalies milijonieriumi. 30 proc. šios įmonės akcijų priklauso Baltarusijos trąšų gamintojai "Belkalij", 70 proc. – I. Udovickiui.

Kitas ne ką mažiau verslo pasaulyje žinomas klaipėdietis A. Tuma įvardijamas 237 vietos savininku tarp 500 turtingiausių šalies veikėjų. Verslininkui priklauso uosto krovos įmonių grupė "Kamineros grupė".

Pernai Vyriausybei tikrinant strateginių įmonių sandorius, Klaipėdos uostas nepasirašė dviejų valstybinės žemės nuomos sutarčių su jame veikiančiomis bendrovėmis.

Negavusios specialios vyriausybinės komisijos leidimo, naujuose sklypuose negalėjo plėstis verslininko A. Tumos kontroliuojama krovinių ekspedijavimo geležinkeliais ir I. Udovickio kontroliuojama bendrovė BKT.

Taryboje – permainos

Klaipėdos miesto mero rinkimuose būta akibrokštų. Šį pavasarį mėgino dalyvauti ir buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, teisiamas vadinamojoje politinės korupcijos byloje, vienintelis savarankiškas kandidatas uostamiesčio savivaldybių tarybų rinkimuose Eligijus Masiulis.

Tačiau iš žaidimo jis iškrito neperkopęs pirmosios rinkimų pakopos – jam nepakako rėmėjų parašų.

Šių metų savivaldos rinkimai perstumdė įtakos zonas taryboje. Šįkart į rinkimus buvęs Liberalų sąjūdžio atstovas V. Grubliauskas ėjo savarankiškai, sutelkęs visuomeninį rinkimų komitetą "V. Grubliauskas ir komanda", kuris gavo daugiausia mandatų – devynis.

Liberalų sąjūdžio atstovai, nuo kurių prieš rinkimus atskilo V. Grubliauskas, šįkart gavo tik keturis mandatus.

Rinkimai gana sėkmingi buvo ir uostamiesčio konservatoriams, kurie paprastai Klaipėdos taryboje laimėdavo 4 mandatus. Šįkart jie gavo 6 vietas taryboje.

Tris savo atstovus taryboje turi Lietuvos centro partija.

Du mandatus iškovojo visuomeninio rinkimų komiteto "Titov ir teisingumas" lyderis Viačeslavas Titovas bei jo kolega Jurijus Šeršniovas.

Tiesa, V. Titovas prieš gerą mėnesį neteko mandato dėl teistumo už Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paniekinimą. V.Titovą pakeitė Ela Andrejeva.

Iš 15 politinių jėgų, siekusių mandatų miesto taryboje, į valdžią pateko tik šešios. Klaipėdos taryboje, be mero, yra 30 narių.

Dar vienai kadencijai į mero postą rinkimus laimėjęs V. Grubliauskas sutelkė valdančiąją daugumą iš savo paties visuomeninio rinkimų komiteto "V. Grubliauskas ir komanda", konservatorių ir dviejų Lietuvos centro partijos atstovų.

Plakatais – prieš smarvę

Savo valią aktyviai reiškę rinkimuose klaipėdiečiai kaip niekad anksčiau 2019 m. demonstravo vienybę.

Dienraščio "Klaipėda" puslapiuose ne kartą gvildenta kvapų problema parodė, kokia jėga gali virsti klaipėdiečių įniršis dėl nesuvaldomos smarvės.

Smarvės detektyvą narpliojo prokuratūra, teisėsauga, aplinkosaugininkai, tačiau miestiečiams tvaikas įkyrėjo galutinai.

Rugsėjo 8-ąją trijų tūkstančių klaipėdiečių eisena patraukė iš miesto Dumpių link. Daugiausia tarp protestuotojų buvo pietinės miesto dalies gyventojų.

Tačiau miestiečių emocijas kelianti situacija tokia pat lieka iki šiol. Prokuratūra niekaip nenorėjo imtis aiškintis situacijos, atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą Klaipėdos savivaldybei teko skųsti du kartus.

Pirmuoju atveju – Klaipėdos apylinkės teismui, kuris įpareigojo prokurorus imtis veiksmų.

Antruoju atveju teko skųstis Klaipėdos apygardos teismui, kai prokurorai ir vėl atsisakė pradėti tyrimą.

Bendrystė: klaipėdiečiai šiemet demonstravo vienybę tiek išėję į demonstraciją dėl smarvės, tiek tiesdami ranką vieni kitiems nelaimių metu. (Vytauto Petriko nuotr.)

Ieškojo chromo

Pietinės uostamiesčio dalies gyventojus iš proto varė dvokas, o šiaurinėje dalyje įsikūrusius žmones nokautavo žinia apie pavojingu sveikatai chromu užterštą aplinką.

Laboratorija patvirtino, kad bendras chromo kiekis nuo 7,6 iki 16,9 karto viršija ribinę vertę.

Grunto mėginiai buvo imti greta Vitės progimnazijos, gyvenamųjų namų Švyturio g. 14 ir 18 bei "Verdenės" progimnazijos. Tik prie "Verdenės" progimnazijos dirvožemio tarša chromu neviršijo nustatytos ribos.

Tačiau specialistai įsitikinę, kad reikia atlikti preliminarius ekogeologinius tyrimus gretimoje uosto teritorijoje veikiančiuose ūkio subjektuose.

Klaipėdos savivaldybė žadėjo, kad papildomai bus nustatomas ir chromo valentingumas, nes būtina žinoti, kokios rūšies chromu yra užterštas gruntas.

Nulinio valentingumo – tai gyvų organizmų neįsisavinamas "metalinis" chromas.

Trivalentis chromas – menkai toksiškas ir gamtinėje aplinkoje nejudrus chromas.

Šešiavalentis chromas – tirpus, judrus, toksiškas chromas, kuris yra sudedamoji chemijos pramonės produktų dalis.

Aistros dėl uosto

Piketais buvo lydimos diskusijos dėl Klaipėdos uosto bendrojo plano.

Gruodį vyriausybė patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą, numatantį maksimalią uosto plėtrą pietų ir Melnragės kryptimi.

Plane numatomos būtinos ir ilgalaikės uosto plėtros kryptys 25 metams, o 15-ai metų numatyti konkretūs sprendiniai leis uostui išlaikyti konkurencingumą.

Plano rengėjų teigimu, uosto teritorija padidėtų nuo 557 iki 837 ha.

Šiame dokumente numatyta perspektyva uostui suteiktų galimybę išvystyti pietinę dalį, panaudojant rezervinę teritoriją, ir suformuoti naują sausumos teritoriją ties Smeltės pusiasaliu. Tai reikštų, jog tektų uosto akvatoriją gilinti iki 17 metrų.

Uostamiesčio savivaldybė kėlė klausimą dėl Klaipėdos gyventojų interesų ir tikino, kad Vyriausybės posėdyje neišgirdo konkrečių planuojamų investicijų skaičių.

"Labai tikiu, kad šitas uosto bendrasis planas yra turbūt Tėvynės labui, kaip dabar dažnai sakoma. Tik noriu priminti, kad Klaipėda yra tos pačios Tėvynės labai neatsiejama, labai svarbi dalis", – akcentavo V. Grubliauskas.

Preliminariais skaičiavimais, ilgalaikėje perspektyvoje bendra investicijų vertė į uosto plėtros projektus sieks apie 1,2 mlrd. eurų, ne tokiu optimistiniu scenarijumi – apie 635,4 mln. eurų.

Ginčas dėl testamento

Pinigus šiais metais skaičiavo visi, ne tik uostininkai, šiemet nusitaikę viršyti dar vieną metų krovos rekordą.

Pinigų dalybos skaldo šiais metais anapilin išėjusio klaipėdiečio verslininko Raimondo Karpavičiaus šeimą. Milijonieriaus, įmonių "Marijampolės pieno konservai", "Karpis" ir kitų savininko artimieji teismuose mėgina užginčyti vyro testamentą.

R. Karpavičiaus sprendimu, milijonų vertas turtas padalintas naujajai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui Henrikui Karpavičiui, o buvusią žmoną bei sūnų Roką Karpavičių verslininkas paliko be palikimo. Sūnus vėliau pakeitė pavardę ir tapo Roku Karpiu.

R. Karpavičius 1999 m. Naujojoje Zelandijoje buvo sulaikytas už kokaino kontrabandą. Sprukęs į Europą, o vėliau sulaikytas, R. Karpavičius 2012 m. Naujojoje Zelandijoje buvo nuteistas 11 metų ir 3 mėnesių bausmei.

Grįžęs iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko, vyras 2017 m. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl tėvo valdytos įmonės "Marijampolės pieno konservai" jam suteiktos paskolos.

Iškilus į viešumą R. Karpavičiaus moterų viena kitai reiškiamoms pretenzijoms, R. Karpiui buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės iš tėvų namų.

Žmona – policijoje, vyrui – įtarimai

Kitokio pobūdžio žinomų uostamiesčio žmonių pinigų istorijas šiais metais turėjo nagrinėti teisėsauga.

Į skandalą įsivėlė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Andromeda Grauslienė.

Paaiškėjo, kad šios žinomos visuomenininkės, Liberalų sąjūdžio aktyvistės vyro verslus tyrinėjo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).

FNTT tyrėjai nustatė, kad A. Grauslienės vyras Simonas Grauslys galėjo slėpti mokesčius nuo valstybės.

Vyras valdo įmonę "Laisvalaikio studija", kuri veiklą vykdo senamiestyje įsikūrusiame bare "IQ".

Apskaičiuota, kad 2017–2019 m. įmonės direktorius iš viso esą neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 10 tūkst. eurų.

Dienraštis "Klaipėda" išsiaiškino, jog šiai įmonei, kuri 2017–2019 m. pripažinta slėpusi mokesčius, Klaipėdos savivaldybė taikė 50 proc. nekilnojamojo turto lengvatas.

Teisėsaugai ėmus domėtis S. Grauslio veikla, A. Grauslienė sustabdė narystę Liberalų sąjūdyje.

Policijoje buvo ir daugiau negražių istorijų. Antai dvi darbuotojos susimušė tiesiog darbo vietoje. Vienai nepatiko kitos kvepalų tvaikas, kita pavargo nuo amžinų bendradarbės pamokslų.

Susikibusias moteris teko išskirti, o vėliau ir atleisti iš darbo policijoje.

Į teismą – dėl viešojo intereso

Dar viena garsi uostamiesčio ponia turi aiškintis Klaipėdos apygardos teisme. Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teisme atsidūrė dėl Generalinės prokuratūros ieškinio ginant viešąjį interesą.

Teisme prokuratūra siekia pripažinti negaliojančiomis valstybės žemės sklypo, esančio K. Donelaičio gatvėje, pirkimo–pardavimo sutartis.

I. Šakalienė ir jos šeima šiuo metu čia valdo daugiabutį. Šalia jo statomas apartamentų kompleksas. Šias statybas savininkai įvardija kaip rekonstrukciją, o prokurorai įtaria, jog tai yra nauja statyba.

Todėl teismo keliu siekiama panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, statinį nugriauti ir taikyti restituciją.

Pati valdininkė yra labai nepatenkinta tuo, kad turtų istorija ėmė domėtis žiniasklaida. Dienraštis "Klaipėda" sulaukė I. Šakalienės rašto, kuriame aiškinama, esą žurnalistai visuomenei atskleidė neteisingus faktus, nors teismas nėra net pradėjęs iš esmės nagrinėti šios bylos.

Prokuratūra aiškinasi, ar valstybei galėjo būti padaryta apie 190 tūkst. eurų žala, nes sklypo dalis I. Šakalienės šeimai buvo parduota ne aukciono būdu, taikant išskirtines sąlygas. Todėl ir įvardijama, kad sandoris galėjo pažeisti viešąjį interesą.

Liūdėjo kapitono

Šiemet uostamiesčio bendruomenę sukrėtė ne viena netektis.

Šią liepą anapilin muziejininkai išlydėjo Lietuvos jūrų muziejaus darbuotoją Romaldą Adomavičių. Kurėnu vyras plaukė į projekto "Nacionalinė ekspedicija" laivų sąplauką.

Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus istorikas-muziejininkas R. Adomavičius nuskendo Kuršių mariose kilus audrai. Patyręs kapitonas nedėvėjo gelbėjimosi liemenės.

O štai šį vasarį Baltijos jūroje nutikęs įvykis privertė susidomėti ne vieną klaipėdietį. Pirmojoje Melnragėje pasivaikščiojimo metu į ledinį vandenį įsmuko dvi mamos su vaikais. Visi jie norėjo nusifotografuoti jūros fone, užsilipę ant ledų sąnašos "liežuvio".

Išgelbėjo: gyvų rankų grandine šį vasarį iš jūros gniaužtų klaipėdiečiai ištraukė dvi moteris su vaikais. (Dienraščio "Klaipėda" skaitytojo nuotr.)

Tai išvydo kiti gyventojai, buvę pajūryje, akimirksniu sudarė gyvą grandinę ir taip išgelbėjo nelaimėles su vaikais. Tarp narsą ir ryžtą pademonstravusių klaipėdiečių buvo minimi Valdas Butkus, Modestas Bubliauskas, Denisas Moskalenka, Mindaugas Albrechtas.

Paliko mirti patvoryje

Tai ne vienintelė gyvybė, šiais metais išgelbėta pačių Klaipėdos gyventojų.

Naujagimio mirtimi galėjo baigtis balandžio 30-ąją nutikusi istorija. Ką tik gimęs vaikelis buvo pasmerktas pietinėje miesto pusėje mirti patvoryje. Vaikutį rado šuo, o jo šeimininkas pranešė apie radinį savo kaimynei.

Ligoninėje dirbanti klaipėdietė Jūratė Rekašienė išbėgo į kiemą, suprato, kad vaikelis gyvas, ir ėmėsi savo kūnu šildyti pamėlusį, bet dar kvėpuojantį naujagimį. Neleidusi mirti berniukui moteris davė jam savo pavardę.

Medikai nustatė, kad vaiko gimdytoja buvo pavartojusi ekstazio, šio nuodo pateko ir į naujagimio organizmą.

Miesto policininkai tikėjosi nustatyti berniuko motiną, bet šios mįslės jiems išnarplioti nepavyko.

Gyvybė jiems – ne vertybė

Vienas skaudžiausių įvykių metų pabaigoje sukrėtė ne tik Klaipėdą, bet ir visą Lietuvą. Užrakintame buvusio bendrabučio kambaryje giminaičiai rado daugiau nei prieš savaitę mirusį kūdikį. Jo motina su sugyventiniu buvo dingusi.

Netruko paaiškėti, kur pora išvyko, o po pirmųjų apklausų tapo žinoma, kad pustrečio mėnesio amžiaus mergytės motinos sugyventinis smarkiai supurtė mažylę ir ji dėl to mirė.

Vaikai – nusikaltėliai

Jau ūgtelėję vaikai šiemet ne kartą vertė policininkus plušėti. Nepilnamečių plėšikų nuskriaustos moterys šių metų pradžioje ir vėliau, rudenį, policijos slenkstį mynė kasdien.

Dažniausiai nukentėjusiosios prarasdavo pinigus, o pagrobtas rankines jos netrukus rasdavo vos už kelių dešimčių metrų nuo nusikaltimo vietos.

Kai tie patys paaugliai ėmė terorizuoti vienos mokyklos mokinius, o vieno jų mama paskelbė apie tai socialiniuose tinkluose, pareigūnai per porą dienų nustatė kaltininkus ir juos sulaikė. Tada bandyta įrodinėti, kad būtent šie vaikinai plėšikavo ir pajūryje.

Panašu, kad šioje vietoje policininkai apsiriko. Atrodo, kad Melnragėje poilsiautojas skriaudžia suaugęs, kur kas stambesnis nei minėti nepilnamečiai vyras. Jis taip pat iš savo aukų atimdavo rankines ir pabėgdavo per kopas. Kol kas apie šio asmens sulaikymą miesto policininkai nepranešė.

Ardė brangias mašinas

Vis dar nežinoma, kas visus metus Klaipėdoje siaubė brangius automobilius. BMW ir "Porsche" nukentėjo nuo greitai sugebančių išmontuoti priekinius žibintus, multimedijos įrangą ir vairą vagių.

Vien Klaipėdoje nukentėjusiųjų nuo tokių nusikaltėlių būrys gerokai perkopė porą dešimčių.

Nė vienas įtariamasis ne tik nebuvo sučiuptas, bet ir nustatytas. Pareigūnai įsitikinę, kad čia veikė ne vietos vagys, o atvykėliai.

Jauni ir vyresni klaipėdiečiai šiemet svaiginosi ne tik alkoholiu. Būta mirčių nuo kvaišalų, o tarp nutvertų narkotikų platintojų būta ir nepilnamečių.

Atleido nusipelniusius

Tikra bėda Klaipėdoje dėl girtų vairuotojų, jų nemažėja.

Vienu geriausių uostamiesčio policininkų vadintas Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pirmojo skyriaus viršininkas Viktoras Mockus po Kriminalinės policijos dienos įkliuvo vairuodamas neblaivus. Vyras prarado darbą.

Vienas V. Mockaus pavaldinių, taip pat labai ilgą laiką dirbęs policijoje ir sukaupęs didžiulę patirtį, buvo atleistas už tai, kad be pagrindo naudojo policijos duomenų bazes ir atskleidė tarnybinę paslaptį tretiesiems asmenims.

Ne ką linksmiau gyveno Klaipėdos apygardos prokuratūra. Šiemet nuo tarnybos buvo nušalintas, o po pusmečio ir atleistas iš pareigų Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aidas Giniotis. Oficialiai paskelbta, kad esą jis neteisėtai teikė konfidencialią informaciją.

Dar vienas to paties skyriaus prokuroras Aivaras Velutis buvo pažemintas pareigose. Oficialiai teigta, neva jis sistemingai teikė tam tikriems suinteresuotiems asmenims kvalifikuotas teisines konsultacijas, naudodamasis specifinėmis profesinėmis žiniomis, ir tokiu savo elgesiu padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą.

Skausmingai "nukraujavo" ir Klaipėdos apygardos teismas. Ilgametis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Zigmas Pocius savo noru paprašė Prezidentą pasirašyti jo atleidimo iš pareigų dekretą.

Objektyvumu garsėjantis teisėjas tokio savo žingsnio oficialiai nepaaiškino, teigė tai padaręs dėl asmeninių priežasčių.

Sugrįžo Vydūnas

Tačiau skandalų ir intrigų varginti klaipėdiečiai šiemet ėmėsi ir labai šviesių iniciatyvų.

Žmonės vienijosi teikdami pagalbą visų pamirštai vienišai senolei. Šiais metais miestiečiai socialiniuose tinkluose rengė akcijas, rinko lėšas ligų ištiktiems mažamečiams, rėmė šunų prieglaudas.

O štai vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, dvasios milžinu vadinamam Vydūnui įamžinti prireikė net septynerių metų.

Verslininko Rimanto Cibausko iniciatyva suvienijo plačią menininkų, architektų komandą, kurios darbą šiemet vainikavo sėkmė.

Rugsėjo 1-ąją, paminklo Vydūnui atidengimo dieną, Klaipėda nusilenkė didžiam tautos mokytojui.