Su mažamete dukra triukšmingai išskirtos klaipėdietės Ingos Rinau bėdos gali tapti visos valstybės problema. Buvęs moters sutuoktinis Michaelis Rinau kelia bylą Lietuvai ir, matyt, tikisi prisiteisti pinigų.

Kalėdos – be dukros

Klaipėdos universiteto, kur dirba I.Rinau, didžiojoje salėje Kalėdų proga buvo dalijamos dovanėlės darbuotojų vaikams.

Daugelio klaipėdiečių širdys suvirpėjo išgirdus mažosios Luisos Rinau vardą. Nei jos, nei I.Rinau renginyje nebuvo.

"Tokios tos ir Kalėdos – be dukros. Ją mačiau tik gruodžio pradžioje. Teismo sprendimu galiu matyti tik kas dvi savaites, po keturias valandas. Kas yra tos keturios valandos? Važinėju į Vokietiją, ir viskas. Toks tas mūsų bendravimas – uždaroje patalpoje, dalyvaujant stebėtojui – niekas nesikeičia. Dukrą pamatysiu tik sausį", – kalbėjo I.Rinau.

Metų pabaiga – skundui

Paskutinę metų dieną I.Rinau vėl mynė teismų slenksčius – klaipėdietė ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikė dar vieną skundą.

Lapkritį Klaipėdos apylinkės prokuratūra nutraukė baudžiamąją bylą dėl buvusio lietuvės vyro savavaldžiavimo.

Prokurorų nuomone, vokietis M.Rinau drastiškai išsiveždamas Luisą į Vokietiją įstatymų nepažeidė – neva tai nebuvęs pagrobimas.

I.Rinau advokatė Renata Petrylaitė tikino, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras gruodžio 16-ąją taip pat nusprendė nutraukti bylą Vokietijos piliečiui.

"Šis skundas – paskutinė viltis. Teliko galimybė prokurorų sprendimą skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui", – tikino advokatė.

"Klaipėdos" žiniomis, prokuratūrai pateikti pastebėjimai dėl vaiko elgesio nukrypimų. Tačiau į juos Lietuvoje niekas nekreipia dėmesio.

Advokatė R.Petrylaitė taip pat tikino, kad ją stebina prokuratūros sprendimai. "Nebuvo įsigilinta į bylos esmę", – teigė advokatė.

Priteisė 45 eurus

Advokatė tikino, kad jos ginamoji labai sunkiai išgyvena išsiskyrimą su dukra.

"Neatrodo, kad labai žmoniškos sąlygos suteiktos mergaitės motinai. Žinoma, toks yra teismo sprendimas, jį Ingai tenka vykdyti. Tačiau bendravimas su vaiku uždaroje patalpoje neatrodo labai žmoniškas. Nuolatinis važinėjimas ir tik kelios valandos matytis su dukra, – iš esmės Inga yra bejėgė. Michaelis galėtų geranoriškai leisti susitikti mamai su mergaite per Kalėdas, tačiau suprantu, kad to tikrai nebus. Jis nenusileis nė per nago juodymą. Nei per Kalėdas, nei per Naujuosius neteks mergaitei išvysti mamos", – neslėpė advokatė.

Teismas iš Michaelio yra priteisęs 45 eurus per mėnesį Ingos naudai. Tačiau tai itin menki pinigai nuolatinėms klaipėdietės kelionėms.

"Manau, kad suteiktos nelygiavertės sąlygos: jei tėvui suteiktos globos teisės, tai keturios valandos tikrai mažas laiko tarpas motinai matyti mergaitę", – pastebėjo R.Petrylaitė.

Gali prisiteisti milijonus eurų?

R.Petrylaitė taip pat patvirtino, kad, jos žiniomis, M.Rinau Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikė ieškinį prieš Lietuvą.

"Kol kas nemačiau dokumentų, tačiau atrodo, kad jis skundžia Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismui kaip nevykdžiusią Vokietijos teismo sprendimo. Tai, žinoma, nepalankus žingsnis Lietuvos atžvilgiu. Tačiau juk Lietuvos teismai bandė išsiaiškinti Vokietijos teismo sprendimo teisėtumą, ir viskas vyko įstatymo nustatyta tvarka. Žinoma, šios bylos eiga priklausys nuo pareiškimo formuluotės. Nežinia kokius pažeidimus įžvelgia M.Rinau", – kalbėjo advokatė.

Kokios sumos reikalauja M.Rinau, kol kas nėra žinoma, tačiau tokiose bylose dažniausiai prašoma itin didelių kompensacijų, siekiančių milijonus eurų.

M.Rinau advokatai jau yra viešai svarstę, kad Lietuvai gali grėsti kelių dešimčių milijonų eurų baudos už Vokietijos teismo sprendimo nevykdymą. 2008-aisiais šie pasisakymai sukėlė daugybę aistrų.

Tą kartą vokiečio M.Rinau gynėjai viešai kalbėjo, kad mažametės mergaitės byla atidžiai domėjosi Europos Komisija.

Tuomet teisininkai priminė, jog ši Komisija jau oficialiai užklausė Lietuvos Vyriausybės, kodėl nebuvo vykdytas sprendimas grąžinti vaiką tėvui, ir Lietuvai dėl to gali grėsti nuo kelių šimtų tūkstančių iki keliasdešimt milijonų siekiančios baudos.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2008 m. vasarą yra pasisakęs I.Rinau bylos klausimu. Motina buvo įpareigota grąžinti mergaitę tėvui.

Taip pat buvo konstatuota, kad Lietuva nusižengė itin ilgai nagrinėdama vaiko grąžinimo tėvui klausimą, nes teismų procesai vyko daugiau nei dvejus metus.

Skundai svarstomi pusmetį

Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Elvyra Baltutytė tikino, kad kol kas Lietuva negavo jokių žinių, ar M.Rinau skundas bus svarstomas Strasbūre. Biurokratinės procedūros gali užtrukti pusmetį.

"Mes apie tai sužinosime, kai perduos skundą. Tai paprastai greitai neatsitinka, Lietuvos Vyriausybė nieko apie tai dar nežino. Nežinau, kaip suformuluotas skundas, tačiau įmanoma ir tokia procedūra – trijų teisėjų taryba svarsto, ar priimti šį skundą, tačiau jis gali būti atmestas kaip nepagrįstas. Tai galime sužinoti maždaug po pusmečio, tiek svarstomi tokie skundai", – kalbėjo E.Baltutytė.

Pasak atstovės, per metus į Strasbūrą kreipiasi nuo 200 iki 300 lietuvių, tačiau Vyriausybei perduodama vos 20–30 pareiškimų.

PAPILDYTA

Gynyba arba propaganda 

Michaelio Rinau skundas Europos Žmogaus Teisių Teismui, pasak teisininko Kęstučio Čilinsko, gali būti jo gynybinis žingsnis.

„Nemanau, kad M.Rinau tvirtinimai, kad byla Lietuvoje buvo vilkinama yra pagrįsti. Vokietija ne ką trumpiau svarstė šią bylą. Manyčiau, kad tai gali būti jo gynybinis žingsnis. Juk po to, kai jis išsivežė mergaitę, pati mama Inga Rinau galėtų kreiptis į Žmogaus Teisių Teismą, nes jos teisės buvo pažeistos. Ir ji turėtų didesnį pagrindą“, - svarstė K.Čilinskas.

Todėl, teisininko manymu, šiuo skundu gali būti bandoma užhbėgti įvykiams už akių.

„Juk dėl vaiko pagrobimo buvo keliama baudžiamoji byla pačiam tėvui. Kiek aš žinau, šiame procese tėvas pats vykdė propagandinius žingsnius. Buvo viešinami tam tikri jo pareiškimai, nukreipti prieš motiną, kurie vėliau buvo pagrindžiami tam tikrais veiksmais - kaip, pavyzdžiui,  vaiko išsivežimas“, - kalbėjo teisininkas.

K.Čilinsko manymu, M.Rinau bandymas skųstis dėl teismo proceso Lietuvoje, turi mažai pagrindo.

„Juk Lietuvoje tebebuvo sprendžiama teismo sprendimo vykdymo tvarka. Tėvas pats siūlė susitarimą ir vyko derybos pas anstolį, tačiau jis išsivežė mergaitę. Jis pats dalyvavo procese, kurį pats inicijavo. O dabar jį skundžia. Tai greičiau gynyba ir labai gudrus žingsnis, nes motina turėtų rimtą pagrindą Lietuvą skųsti EŽTT, dėl to, kad jos teisės nebuvo užtikrintos, kuomet mergaitė buvo išvežta“, - svarstė K.Čilinskas.

Tačiau teisininkas neatmeta, kad šiuo skundu galėtų būti siekiama ir žalos atlyginimo.

„Neaišku ko jis skunde prašo. Taip, viena iš galimybių - prašoma prisiteisti žalos atlyginimą. Tačiau EŽTT nėra dosnus tokiose bylose, jei Lietuva būtų pripažinta kalta. Ir aš labai abejoju, kad Lietuva kažkuo galėtų būti kalta, viskas buvo atlikta. Net atvirkščiai - procesui nesibaigus, vaikas buvo paimtas ir išvežtas“, - kalbėjo K.Čilinskas.