Pagaliau Klaipėdoje aptverta Storoji liepa, viena seniausių liepų Lietuvoje. Jai siekiama sukurti kuo natūralesnę augimo aplinką. Civilizacijos alinamu Klaipėdos botaniniu paminklu pasirūpino aplinkos saugos specialistai, susivieniję į Arboristų sąjungą.

Gerą pusmetį šalia Storosios liepos stūksojo pjuvenų krūva. Tai buvo susmulkintos nugenėtų liepų šakos.
Pasak Lietuvos arboristų sąjungos atstovo biologo Algio Devenio, toje vietoje labai išsekinta liepos augavietė, žmonės, grėbdami lapus, per daug švariai tvarkydami aplinką, pažeidė natūralius dirvožemio atkuriamuosius procesus.

Natūralioje gamtoje po medžiu pūva lapai, mediena, tame puvime dalyvauja tam tikri mikroorganizmai, grybai, per kuriuos medis ir pasiima tas maistingąsias medžiagas.

Tad Storosios liepos aplinka esą išsekinta, sutrikdyta natūrali medžio mitybos grandinė. Todėl Storosios liepos augavietė buvo aptverta, taip šį medį saugant nuo miesto ir žmonių įtakos.

Teigiama, kad liepos gaivinimo procesas gali trukti net 10 metų.

Arboristų sąjunga Storąją liepą globoja jau ne vienus metus. Sąjungos nariai pasirūpino, kad būtų pašalintos nudžiūvusios medžio šakos, betoniniai implantai iš kamieno ertmių.

Storajai liepai gali būti apie 300 metų, tačiau jos apaugusios žaizdos byloja, kad medis dar yra gyvybingas ir turi perspektyvą.

Storoji Klaipėdos liepa – viena seniausių liepų Lietuvoje. Tai – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.

Medis yra vieno kamieno ir auga šalia Minijos gatvės, netoli sankirtos su Bijūnų gatve. Medžio kamieno apimtis – 5,8 m. Liepos aukštis – 15 m. Lapuotumas – 60–90 proc.