Veiks du – vienas po kito

Tik ką pradėjo veikti šviesoforas Šilutės plente ties sankryža su Verpėjų gatve.

Tačiau už kelių dešimčių metrų yra pėsčiųjų perėjai skirtas šviesoforas, tad gyventojams kilo klausimas – ar tikrai būtini du vienas šalia kito esantys šviesoforai?

Gatvių sankryžoje pokyčių prašė Mokyklos rajono gyventojai ir tie, kurie vaikus veža į čia esančią mokyklą.

Piko valandomis susidarydavo itin pavojingos situacijos, įvyko ne viena avarija.

Šilutės plentu judant automobilių srautui iš Verpėjų gatvės, žmonės niekaip negalėdavo pasukti į kairę, tad prašė žiedinės sankryžos arba šviesoforo.

Įrenginiai baigti montuoti, šviesoforą skubėta įjungti prieš rugsėjo 1-ąją.

Tačiau kyla klausimas, kodėl iš karto nebuvo pagalvota apie pėsčiųjų perėjos perkėlimą?

Paklaustas, koks likimas laukia antrojo, pėstiesiems skirto šviesoforo, įmonės „Klaipėdos paslaugos“ Gatvių apšvietimo ir eismo valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Vasiliauskas patikino, kad kol kas jis liks.

„Buvo visokių diskusijų dėl jo. Kol kas sprendimo išmontuoti nėra, vadinasi, jis veiks. Jei būtų nuspręsta perkelti pėsčiųjų perėją prie sankryžos su Verpėjų gatve, mes galėtume sumontuoti šviesoforus pėstiesiems. Apie tai pagalvojome, tačiau kol kas tokio nurodymo nėra“, – tikino M. Vasiliauskas.

Darbas – be įžvalgų

Kol kas remiamasi argumentais, kad naikinti šioje vietoje esančios perėjos nevalia, nes šiame Šilutės plento ruože tėra vienintelė perėja.

Pėstieji Šilutės plentą tuomet turėtų kirsti tik pėdindami iki sankryžos su Tilžės gatve.

„Dėl antrojo šviesoforo likimo turėtų apsispręsti Eismo saugumo komisija. Jei atsirastų poreikis, mes pasiruošę. Buvo eismo auditas, inžinieriai yra skaičiavę, panašu, kad galima perkelti perėją“, – teigė M. Vasiliauskas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bet įranga neįsigyta, jungtys nenumatytos, vadinasi, po kurio laiko tektų vėl „draskyti“ naujai įrengtą šviesoforų įrangą, iš naujo rengti projektą.

Mokyklos gatvės gyventojas Vytautas, vos tik buvo įjungtas naujasis šviesoforas, iš karto pažėrė kritikos.

„Aš sakiau projektuotojams, kad nieko gero nebus. Tik pinigai išmesti į balą. Prašėme, kad, projektuojant šviesoforus, būtų pašalintas status kampas sukant į dešinę. Lyg ir sutikta buvo, kad reikėtų praplatinti įvažą, vairuotojai saugiau įsuktų į Verpėjų gatvę, tačiau tai taip ir nebuvo padaryta. Nežinau, kiek naudos bus iš to šviesoforo“, – piktinosi gyventojas.

Pėstiesiems – naujas įrenginys

Dar vienas šviesoforas statomas Liepojos gatvėje, ties ligoninių kvartalu.

M. Vasiliauskas aiškino, kad toks nurodymas duotas po tragiškos avarijos, nutikusios prieš kelerius metus šioje vietoje. Tuomet perėjoje žuvo ligoninės darbuotoja.

Situaciją buvo mėginta spręsti greitį slopinančiais kalneliais, o dabar jau statomas ir šviesoforas.

Jį išvydę klaipėdiečiai klausė – koks pėsčiųjų srautas driekiasi perėja, jei miesto autobusai įsuka prie pat ligoninių ir kirsti gatvės nėra būtina?

„Sprendimas buvo po nelaimingo įvykio. Kalnelius po šviesoforo įrengimo teks išmontuoti. Ne tik auditas, bet ir visi kiti pasakė, kad ten turi būti šviesoforas. Jis veiks tik tada, kai pėsčiasis paspaus mygtuką“, – tikino M. Vasiliauskas.

Dažniausiai šviesoforų atsiradimas ties pėsčiųjų perėjomis argumentuojamas tuo, kad jie yra tiesiog būtini eismo saugumui, ir viskas.

Tačiau statistika byloja, kad nelaimingų įvykių įvyksta ir reguliuojamose perėjose.

Vasario pabaigoje tokioje pėsčiųjų perėjoje automobilis partrenkė merginą. Eismo įvykis įvyko Baltijos prospekte šviesoforu reguliuojamoje perėjoje.

Lūkuriuoja tuščioje gatvėje

Kitas klaipėdietis klausė, kodėl rytais Liepojos gatvėje prieš kiekvieną šviesoforą tenka stoviniuoti be reikalo.

Pėstiesiems skirtas šviesoforas ties vadinamąja Tuberkuliozine ligonine sustabdo eismą, nes dega raudona šviesa, o tuo metu žalia – ties sankryža su P. Lideikio gatve.

Žmogus stebėjosi, kaip taip sureguliuoti šviesoforai, kad tenka stoviniuoti tuščiame kelyje.

„Gal koks laikinas sutrikimas, bet jei tokiu režimu veiks ir toliau, spūstys bus kosminės“, – stebėjosi vairuotojas.

Įstaigos „Klaipėdos paslaugos“ Gatvių apšvietimo ir eismo valdymo skyriaus vadovas M. Vasiliauskas aiškino, kad vairuotojas veikiausiai važiavo tokiu metu, kai šviesoforų reguliavimo sistema persijunginėjo iš vadinamojo naktinio režimo į dieninį.

„Gali būti, kad jis papuolė į spūstį tuo metu, kai įsijungė kitas veikimo planas, ir šviesoforai pradėjo koordinuotis tarpusavyje. Abu šie šviesoforai tuo metu turi persijungti į rytinio eismo planą. Tačiau tai įvyksta ne akimirksniu, o per kurį laiką“, – tikino M. Vasiliauskas.

Paaiškėjo, kad naktį šviesoforai reguliuojami taip, kad faktiškai visomis kryptimis eismas būtų „paleidžiamas“ beveik vienodai.

Tai reiškia, kad iš mažiau judrios gatvės išvažiuojančiam vairuotojui naktį netenka laukti ilgo šviesoforų persijungimo ciklo.

Mašinų naktimis mieste nėra daug, vadinasi, reikia „paleisti“ eismą iš visų pusių. O dieną eismo srautas driekiasi tam tikromis kryptimis, šiuo atveju srautas gausesnis Liepojos gatve.

„Du šviesoforai tarpusavyje sinchronizuojasi rytais apie 7–10 minučių. Tikrinome, ar ten viskas gerai. Gedimų kol kas jokių nėra. Šviesoforų veikimo intervalas ilgėja tam tikrais žingsniais, kas kiekvieną ciklą, ne iš karto juk persijungia“, – paaiškino M. Vasiliauskas.

Anos valdžios palikimas

Miesto „šviesoforizacijos“ epopėja prasidėjo dar buvusios miesto valdžios iniciatyva.

Tačiau kritika dėl šviesoforų gausos kažkodėl liejasi iš liberalų pusės, kurie tuomet buvo valdžioje priimant sprendimus.

Liberalas Artur Truš negaili kritikos miesto eismo strategams.

„Štai Minijos gatvės ruože, tarp Baltijos prospekto ir Naikupės gatvės, neseniai įrengtos net keturios šviesoforinės sankryžos ar, tiksliau, pėsčiųjų perėjos. Nors šis ruožas nesiekia net 500 metrų. Gal gali kas paaiškinti, kam toks intensyvumas? Ar tikrai buvo atlikti matavimai ir skaičiavimai dėl pėsčiųjų srautų šiame ruože? Nes plika akimi žiūrint, balandžių ant šaligatvių daugiau negu pėsčiųjų“, – klausė Klaipėdos miesto tarybos nario Sauliaus Budino visuomeninis padėjėjas A. Truš.

Vyras mano, kad beveik kas šimtą metrų atsiradę šviesoforai stabdo intensyvų eismą Minijos gatve.

„Transportas įjungtais varikliais, laukdamas žalio šviesoforo signalo, išmeta didelį kiekį teršalų. Jau nekalbant apie tai, kad prie abejotinos reikšmės šviesoforų praleistas laikas kainuoja šimtus tūkstančių ar milijonus eurų per metus“, – aiškino klaipėdietis.

A. Truš taip pat užkliuvo šviesoforas Liepojos ir P. Lideikio gatvių sankryžoje.

„Šiaurės prospekte jokių spūsčių nėra, o visos spūstys prie minėtų gatvių sankryžos. Kodėl ten visi laukia? Todėl, kad reguliavimas yra blogas. Ir tokių pavyzdžių mieste yra labai daug“, – tikino vyras.

Kai kurie šio miestiečio siūlymai gali kelti šypseną – Baltijos prospekto spūstis vyras siūlo reguliuoti policijos pareigūnų pagalba, sudarius sutartį, kad šie kas vakarą stovėtų ir mojuotų lazdelėmis.

Šviesoforų valdymo klausimą liberalas siūlo spręsti iš internetinės prekybos bendrovės „AliExpress“ nusipirkus vaizdo kameras, kurios esą skaičiuotų automobilių srautus ir reguliuotų šviesoforų darbą.

Vis dėlto kai kurie klaipėdiečio pastebėjimai yra teisingi – pakeitus senus šviesoforus naujais, pavyzdžiui, Naujojo Sodo ir Naujosios Uosto gatvių sankryžoje, dažnai tuo pačiu paros metu susidaro spūstys tik viena kryptimi, o iš kitos sankryžos pusės srauto nėra.

Prisipirko to, ko nereikia

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus išsakė, ką galvoja, važiuodamas per šviesoforais apstatytą uostamiestį, ir nepagailėjo kritikos transporto politikos idėjų autoriams.

Įžvalgos: Klaipėdos meras A. Vaitkus su liūdesiu žvelgia į praėjusios kadencijos palikimą – gatvėse spūstys, o transporto politika mieste palikta be priežiūros. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Taip, mieste turime praėjusios kadencijos palikimą – buvo „paleista“ visa eilė šviesoforinių sankryžų projektų. Tačiau nuo nepriklausomybės laikų įranga šviesoforinėms sankryžoms buvo perkama iš skirtingų tiekėjų. Paaiškėjo, kad skirtingų tiekėjų instaliacijos, šviesoforų valdymo įranga skiriasi. Tarpusavyje skirtingos įrangos, paprastai tariant, „nesusikalba“, – tikino meras.

Susipratus, kad apie jokią žaliąją bangą uostamiesčiui net neverta svajoti, nuspręsta pirkti naujus valdiklius ir statyti naujus šviesoforus.

Jau ne tik klaipėdiečiams, bet ir miesto vadovams reikia kantrybės.

„Antras aspektas – šviesoforinės sistemos, pavyzdžiui, šviesoforų valdymo sistema Minijos gatvėje, buvo pradėta diegti tik praėjusiais metais, nors nuo 2015 m. buvo kalbama, kad tai yra būtina. Minijos gatvė yra vakarinėje miesto pusėje. Spūsčių su dideliais anglies dvideginio išmetimais ten neturėtų būti, kad teršalai vėjų nebūtų nešami į miestą. Tai – geriausia arterija greitam važiavimui, nestovint spūstyse. Nestebina manęs gyventojų nepasitenkinimas, todėl jaučiu atsakomybę ir atsakingai sakau, kad pagal ankstesnės valdžios pasirašytas sutartis daugiau naujų šviesoforų nebebus statoma“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Milijonai už tris minutes

A. Vaitkus priminė, kad dalis Taikos prospekte diegtų šviesoforų sistemos dalių buvo projektuotos BRT projektui, kuris yra skirtas greitųjų autobusų transporto sistemos įrengimui ir eksploatavimui šiaurės–pietų kryptimi, kertant miesto centrą.

„Tai projektas, kurį žmonės juokais vadino susisiekimo projektu nuo Jūrininkų prospekto iki Jūrininkų ligoninės. Iš pradžių jam buvo numatyti 4 mln. eurų. Tarybos nariai nubalsavo už. Tačiau praėjusios kadencijos pabaigoje į tarybą buvo atneštas 17 mln. eurų poreikio projektas. Tokie skaičiai buvo net be naujų autobusų. Mano skaičiavimais, su visais autobusais tai būtų kainavę apie 100 mln. eurų. Tai – visų klaipėdiečių pinigai. O visas tokio projekto efektas – trys sutaupytos minutės. Autobusai maršrutą būtų įveikę vos trimis minutėmis greičiau“, – stebėjosi A. Vaitkus.

Uostamiesčio politikai tokiam projektui nepritarė.

Kur žaliosios rodyklės?

„Tad žiūrint į tai, ką mes dabar turime, o tai gal kas nors pavadintų tikra koše, reikia viską išsiaiškinti. O tai nėra paprastas darbas. Jau prieš du mėnesius pasiūliau pirmiausia imtis pertvarkų tose gatvėse, kurios uostamiesčiui yra kaip kraujotakos sistema. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo įvažų į miestą. Piko valandomis spūstys driekiasi visose įvažose. Deja, iki šios dienos poslinkiai yra labai vangūs“, – konstatavo meras.

Jis išsakė tam tikrų pastabų personalui, turinčiam rūpintis transporto sistemų nepriekaištingu darbu.

„Personalo klausimas yra. Galbūt žmonės neįpratę dirbti greitai. Neabejoju, kad situacija privalo keistis. Todėl darbuotojai artimiausiu metu turės pateikti pasiūlymus, kaip kardinaliai gerins esamą situaciją ir sureguliuos automobilių srautus“, – vylėsi A. Vaitkus.

Dar vienas aspektas erzina ne tik klaipėdiečius, bet ir merą.

„Klaipėda, kaip „pavyzdinis“ miestas, nurinko nuo visų sankryžų žaliąsias rodykles. Tačiau pamačius, kad Vilnius ir Kaunas neskuba to daryti, buvo pulta dėlioti lenteles atgal. Bet iki šiol ten, kur to tikrai reikia, rodyklės nėra atstatytos. Neapriboti posūkiai į dešinę stipriai palengvintų srautų suvaldymą“, – pastebėjo meras.

A. Vaitkus patikino, kad kai kuriuos nurodymus davė dar prieš porą mėnesių, tačiau iki šiol į pastabas dar nėra sureaguota.

„Jau ne tik klaipėdiečiams, bet ir miesto vadovams reikia kantrybės. Bet tai neužmiršta, o darbas turi būti padarytas. Turi būti aiškūs atsakymai, kodėl naujų šviesoforų sistemų negalima sureguliuoti taip, kad eismas vyktų be didesnių trikdžių. Jei pasitvirtins mūsų nuogąstavimai, bus keliamas personalinės atsakomybės klausimas atsakingiems asmenims“, – patikino meras.