Namuose – šlapiomis kojomis

Apie 16 val. uostamiestyje pasipylęs stiprus lietus, o vietomis – ir kruša kai kuriems klaipėdiečiams ne tik sugriovė savaitgalio planus, bet ir pridarė rimtų nemalonumų.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresniosios specialistės Juditos Navašinskienės, šeštadienį per kelias valandas iškrito net 20 milimetrų kritulių, o tai jau yra laikoma pavojingu meteorologiniu reiškiniu.

"Per pusę valandos Klaipėdoje išliejo daugiau kritulių nei per du mėnesius. Palyginimui – per visą balandį iškrito tik 3 milimetrai vandens", – aiškino sinoptikė.

Per gerą pusvalandį apsemtas buvo kone visas miestas.

Tradiciškai skendo centrinė dalis, Herkaus Manto gatvės viadukas, Liepų gatvė, pietinėje Klaipėdos pusėje žmonės fotografavo plaukiančius daugiabučių kiemus Debreceno, Mogiliovo gatvėse, Taikos prospekte.

Šilutės plentas irgi tapo sunkiai išvažiuojamas.

Internetas "lūžo" nuo vaizdo įrašų, nuotraukų ir įspėjimų pasisaugoti, aplenkti pavojingas vietas arba, jeigu įmanoma, apskritai nekelti kojos iš namų.

"Klaipėdiečiams – nemokamos vandens pramogos", "laivų paradas persikėlė ir į Debreceno rajoną", – juokus laidė internautai.

Juokas juokais, tačiau Kapsų gatvės gyventojai šeštadienio liūtį atsimins dar ilgai.

Namuose šlampančias kojas pajutęs vyras griebėsi už galvos išvydęs, kas vyksta jo garaže: apsemti čia buvę brangūs daiktai, granulinis katilas, vandens šildytuvas, lauko technika, elektriniai įrankiai.

Nuplovė užgyventą turtą

Vanduo Kapsų gatvėje į mažiausiai penkių nuosavų būstų garažus ir rūsius ėmė skverbtis žaibišku greičiu.

Dėl to kaimynystėje kilo panika, sutrikę žmonės išsikvietė pagalbą, galiausiai patys ėmė semti vandenį kibirais.

Viename name su savo dėde gyvenantis klaipėdietis Benas Drungilas susijaudinęs pasakojo, ką tądien jam teko patirti.

"Dėdės kompiuterį ir televizorių apsėmė akimirksniu. Per kokias penkias minutes visas garažas buvo pilnas vandens. Žmonės lakstė it patrakę keturiomis, vienas per kitą šlapi ir murzini ieškojome siurblių. Skambinome bendrovės "Klaipėdos vanduo" budintiems darbuotojams, klausėme, ką daryti, tai rekomendavo surinkti kaimynų parašus ir kreiptis į savivaldybę dėl nuostolių atlyginimo. Mėginsime, nors ir nelabai tikime, kad pavyks ką nors pasiekti. Mano dėdė apimtas panikos – tai, ką žmogus per 50 savo gyvenimo metų sukaupė, nebeliko. Avarinė tarnyba atvažiavo, kai jau buvo nustoję lyti", – apmaudavo B.Drungilas.

Mano dėdė apimtas panikos – tai, ką žmogus per 50 savo gyvenimo metų sukaupė, nebeliko.

"Vasara dar nė neprasidėjo, kas bus, kai pradės lyti dažniau?" – klausė pašnekovas.

Didelių nuostolių patyrę gyventojai per keturis dešimtmečius neatsimena nė vieno tokio atvejo, kad jų būstus būtų nusiaubęs lietus.

B.Drungilas įsitikinęs, kad pagrindinė užsikimšusios gatvės kanalizacijos priežastis – netoliese vykstanti Tilžės gatvės rekonstrukcija.

"Visa gatvė – iškasinėta, važiuoti neįmanoma, duobės – didžiausios, nei perėjų, nei šviesoforų nėra. Ir taip esame gana kantrūs, laukiame. Tačiau situacija – katastrofiška. Atrodo, gyvename miesto centre, bet jaučiamės it kaimo glūdumoje", – piktinosi pašnekovas.

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" atstovai informavo, kad šeštadienį liūties padarinius šalino dvi avarinės brigados.

Pagal iškvietimus jos nuvyko į 25 objektus Klaipėdos mieste ir dar į keturis Klaipėdos rajone.

Sistema nepritaikyta liūtims

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, žmonės turėtų vadovautis ne emocijomis, o racionaliu protu.

Esą visiškai normalu, kad, iškritus dideliam kiekiui vandens, gatvės ima tvinti. Taip yra visame pasaulyje.

"Nustebčiau, jei būtų buvę kitaip. Mūsų nuotekų sistema yra nepritaikyta liūtims. Norint, kad miestas nepatvintų, visos gatvės turėtų būti padengtos grotelėmis. O tai yra nerealu. Išeitis viena – paturėti kantrybės ir palaukti. Juk visi Žemėje gyvename", – nukirto L.Dūda.

Nustebčiau, jei būtų buvę kitaip.

Pašnekovo žodžiais, užklupus liūčiai kelyje vertėtų pasukti į šalutinę gatvę, sustoti ir palaukti, kol nuslūgs vanduo, arba apvažiuoti pavojingas vietas: Šilutės plentą, Herkaus Manto, Liepų gatves.

"Tokie jau yra gamtos reiškiniai", – pridūrė miesto ūkvedys.

Anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, norint apsisaugoti nuo panašių stichinių nelaimių vertėtų iš anksto apsidrausti savo turtą.

Tą meras ir pasiūlė padaryti visiems klaipėdiečiams.

"Draudimas, draudimas ir dar kartą draudimas. Reikia tam ruoštis. Tik tada būtų galima kalbėtis apie kažkokias kompensacijas ir atlyginimą už nuostolius", – teigė miesto vadovas.

"Net ir pati šiuolaikiškiausia ar pralaidžiausia lietaus vandens nuotekų surinkimo sistema turi savo ribinius skaičius. Kai per pusvalandį iškrenta mėnesio ar dviejų kritulių norma, natūralu, kad suvaldyti stichiją yra sunku. Kita vertus, tai yra dar viena labai aiški indikacija, kad mūsų požeminė komunikacija tikrai labai atsilieka nuo laikmečio iššūkių ir reikalavimų. Tad ateityje laukia rimtos investicijos, norint suvaldyti klimato kaitos pasekmes be didelių bėdų", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Suplanuotos milijoninės investicijos

Įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovai tvirtino kol kas jokių prašymų dėl nuostolių atlyginimo negavę.

Esą gyventojams, kurie susiduria su liūčių metu apsemiamais būstais, reikėtų pasidomėti nelaimių priežastimis, nes tvarkingai įrengtose patalpose lietaus nuotekų vanduo negali patekti į rūsius ar namus.

Tam vamzdynuose yra įrengiami atbulinio tekėjimo vožtuvai.

Visiškai apsisaugoti nuo gamtos stichijos padaromų nuostolių nėra įmanoma, tačiau patiriamus nuostolius ir žalą gali atlyginti draudimas.

"Bendrovė yra apdraudusi savo veiklą civilinės atsakomybės draudimu ir, kai dėl mūsų kaltės nukenčia klientai, draudimas atlygina žalą. Tačiau tokių kreipimųsi sulaukiame labai retai. Kalbant apie investicijas, kurios suplanuotos kaip reikalingos paviršinių nuotekų sistemai Klaipėdos mieste, galime remtis 2009 m. patvirtinto Klaipėdos miesto ir gretimų teritorijų specialiojo plano sprendiniais, kuriuose nurodytas investicijų poreikis 2008–2020 m. yra 302,7 mln. litų. Bet įvertinant per dešimtmetį šalyje augusią infliaciją, mokesčių pokyčius ir paslaugų brangimą, investicijų suma šiuo metu turėtų būti gerokai didesnė", – teigė bendrovės administracija.

Esą dalis 2008–2020 m. plane numatytų projektų jau įgyvendinta arba įgyvendinama, pritraukiamos ES ir miesto savivaldybės, įmonės lėšos.

Pavyzdžiui, pernai pasirašytos trys darbų sutartys tinklų statybai ir nuotekų valymo įrenginių statybai, šiais metais – dar trys darbų sutartys tinklų statybai ir nuotekų valymo įrenginių statybai Klaipėdoje.

"Vasarį bendrovė "Klaipėdos vanduo" miesto savivaldybei išsiuntė avarinės būklės lietaus tinklų sąrašą, kuriame surašytus objektus būtina rekonstruoti artimiausiu metu. Sąraše yra 43 eilutės ir tai yra apie 8,3 km tinklų. Vien tik jiems sutvarkyti reikia apie 1,5 mln. eurų. Čia kalbama apie avarinės būklės tinklus, kuriuos būtina tvarkyti. Tačiau reikėtų suprasti, kad įrengti tokią lietaus nuotekų surinkimo sistemą ir visiškai apsisaugoti nuo gamtos stichijų bei eliminuoti potvynių atvejus nėra įmanoma", – tvirtino "Klaipėdos vandens" atstovai.