Derinosi prie žmonių srautų

Klaipėdos širdyje – senamiestyje ir istorinėje miesto dalyje – tėra apšviesti kelių išskirtinės architektūros statinių fasadai. Sutemus nušvinta miesto rotušė, Dramos teatras, Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos centrinis pastatas.

Pastarojo apšvietimas laikomas šaltuoju metų ne visą parą. Paprastai įjungiamas 17–17.30 val. ir laikomas iki 21 val. Tai priklauso nuo to, kada pradeda temti.

„Įjungtą fasado apšvietimą laikome tol, kol žmonės vaikšto gatvėmis, važinėja automobiliai. Apie 21 val. žmonės išsiskirto. Nėra reikalo blizginti ateiviams“, – tvirtino Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis.

Pasak vadovo, gal ir norėtųsi ilgiau laikyti įjungtą fasado apšvietimą, tačiau tam trūksta lėšų, o išlaidos nėra mažos.

„Tikslios sumos negaliu pasakyti, kiek atsieina fasado apšvietimas, bet suma nemaža. Tad sveiku protu įvertinome ir pasirinkome laiką, kada apšvietimas yra geriausiai matomas, kad būtų kam į jį žiūrėti“, – tvirtino direktorius.

Šviestuvus išjungia pavasarį

Visą tamsiąją paros dalį bibliotekos apšvietimas, kuris įrengtas prieš dešimtmetį, įjungtas laikomas, kai vyksta šviesų festivalis. Pastarasis rengiamas vasario viduryje.

„Tada gatvėse žmonių būna daugiau. Pamato ir įvertina pastato grožį. Jei turėtume lėšų, įsirengtume spalvotą apšvietimą. Gal tada ir apsimokėtų laikyti jį įjungtą visą tamsiąją paros dalį“,  – svarstė direktorius.

Vienas gražiausių statinių mieste, į kurį dėmesį atkreipia miesto svečiai, apšviečiamas tik šaltuoju metų laiku – rudenį ir žiemą, kada yra tamsiausias metas.

Šiltuoju metų laiku fasado apšvietimas būna išjungtas.

Norėtų apšviesto universiteto

Kai kurie miestiečiai norėtų, kad būtų apšviesti ir kiti miesto išskirtiniai pastatai. Atkreipiamas dėmesys, kad tokių mieste nėra labai daug. Tarp tokių dažniausiai minimi Klaipėdos universiteto miestelio, Liepų gatvėje esančio Centrinio pašto pastatai.

Kai kurių klaipėdiečių nuomone, apšviesti šiems objektams nereikėtų kažkokių įmantrių įrenginių. Užtektų pastatyti šviestuvus, kurie naudojami skulptūroms apšviesti.

Tokie įrengti prie paminklo „Arka“, Neringos skulptūros.

„Pastatytų kelis tokius šviestuvus, kurių šviesa būtų nukreipta tikslingai, vietoje įprastų žibintų ir pastatai būtų apšviesti, ir mieste gražu, ir gatvėje šviesu. Nemanau, kad tokie šviestuvai daug kainuoja. Kalėdinėms lemputėms, kurios kabo mažiau nei pusantro mėnesio, dar ne tiek išleidžia – kelis šimtus tūkstančių eurų, o čia būtų ilgalaikis projektas. Apšviesti pastatai nuolat puoštų miestą, o išlaidos nedidelės“, – dėstė vienas klaipėdietis.

Idėjos žadėjo nepamiršti

Klaipėdos universiteto kancleris Evaldas Lukauskas tvirtino, kad miestiečių idėja tikrai graži ir sveikintina. Tačiau kol kas jos įgyvendinti neplanuojama.

„Sutinkame, kad pastatų apšvietimas pagyvintų tiek Klaipėdos universiteto miestelį, tiek visą miestą. Universiteto vadovybė taip pat ne kartą svarstė tokią mintį, tačiau greitu metu jos nesiruošiama įgyvendinti“, – komentavo kancleris.

Anot E.Lukausko, dabar Klaipėdos universitetas turi svarbesnių darbų tokių kaip Jūros tyrimų instituto statybų darbų pabaiga.

„Dėkojame miestiečiams už išsakytą idėją. Ateityje svarstysime galimybę unikalius Klaipėdos universiteto miestelio pastatus apšviesti ir taip prisidėti prie kuriamo miesto „veido““, – tvirtino kancleris.

Bandė apšviesti „grafitį“

Įmonės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Dangeras Aleksandrovas aiškino, paveldiniams pastatams apšviesti naudojami specialūs šviestuvai – prožektoriai.

„Girliandomis nelabai apšviesi“, – šmaikštavo vadovas.

D.Aleksandrovas pasakojo, kad, norint išryškinti architektūrą, kad būtų efektas, prožektorius reikia montuoti prie pat pastato.

„Neužtenka statyti gatvėje“, – tvirtino vadovas.

Generalinis direktorius prisiminė, kad bandyta apšviesti Pilies gatvėje esantį „grafitį“ ant pastato sienos. Ant priešais esančio žibinto stulpo buvo pakabintas prožektorius. Jo šviesa buvo nukreipta į piešinį.

„Prožektorius apšvietė „grafitį“, bet gatvė pakankamai šviesi, tad efekto nebuvo. Palaikėme metus ir po to nukabinome“, – pasakojo vadovas.

Akintų pėsčiuosius ir vairuotojus

D.Aleksandrovas taip pat atkreipė dėmesį, kad gatvių apšvietimo žibintai ir prožektoriai yra visiškai skirtingos paskirties. Vienas negali atlikti kito funkcijos.

„Prožektoriaus šviesa būna nukreipta į kažkokį objektą. Jie akina. Gatvės žibintas šviesą skleidžia aplink save. Tad pakeisti vienų kitais gatvėse tikrai negalima“, – tvirtino vadovas.

D.Aleksandrovas atkreipė dėmesį, kad paprastai saugomų pastatų fasadų apšvietimas įrengiamas, atliekant rekonstrukciją.

„Išskirtinių pastatų fasadų apšvietimas tikrai pagyvina miestą. Ypač pačiu tamsiausiu metuose metu, kai šviesos labai trūksta. Labai gražiai pas mus atrodo rotušė, Dramos teatras, I.Simonaitytės bibliotekos pastatas. Tačiau sprendimus, ką apšviesti priimame ne mes, o savivaldybė ar įstaigos savininkai“, – komentavo vadovas.

Pasak D.Aleksandrovo, praktika apšviesti išskirtinių pastatų fasadus populiari senuosiuose Europos miestuose tokiuose kaip Praha, Berlynas. Siekiant išryškinti architektūrą, naudojami ir spalvoti šviestuvai.

„Tikrai būna labai gražu“, – pabrėžė vadovas.