Pasinaudojo proga

2016-ieji šalyje buvo paskelbti Bibliotekų metais. 60 respublikos viešųjų bibliotekų dalyvaudamos renginiuose, pačios organizuodamos įvairias veiklas, siekė praplėsti ribas, išeiti iš fizinės bibliotekos sienų, stiprinti vaidmenį visuomenėje ir taip prisidėti prie pagrindinio Bibliotekų metų tikslo – telkti bendruomenę, pristatyti ir populiarinti paslaugas, skatinti skaitymą ir formuoti teigiamą požiūrį į jį.

Viešoji biblioteka stengėsi sumaniai išnaudoti plačiau atsivėrusią informacinę erdvę, be įprasto darbo vykdė daug naujų veiklų, praplėtė paslaugų ratą. Nemenko susidomėjimo sulaukę viešosios bibliotekos renginiai įtraukė skirtingas vartotojų grupes – tiek vaikus, tiek jaunimą, tiek senjorus.

"Nepaisant gyventojų mažėjimo Klaipėdoje, pernai bibliotekos lankytojų skaičius augo. Tai lėmė įgyvendintų projektų įvairovė ir gausa bei galimybė naudotis elektroniniu bibliotekos katalogu: sužinoti, kurioje artimiausioje bibliotekoje yra ieškomas leidinys, užsisakyti, rezervuoti ir ieškoti informacijos iš namų", – teigė viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

Stebino renginių gausa

Pernai surengta per 800 kultūrinių-edukacinių renginių, kuriuose dalyvavo apie 20 tūkst. lankytojų. Įspūdingi ir kiti statistiniai skaičiai: 2016 m. bibliotekos paslaugomis pasinaudojo 410 tūkst. fizinių ir 320 tūkst. virtualių lankytojų, kuriems išduota 730 tūkst. vienetų dokumentų.

"Todėl nenuostabu, kad garsiai suskambėjome įvairiomis formomis. Pavyko praplėsti bibliotekos erdves – išeiti į gatves, daugiau bendrauti su žmonėmis, pristatyti savo siūlomas paslaugas. Biblioteka privalo galvoti, kaip tapti reikalingai ir svarbiai savo skaitytojams, bei atsiliepti į šių dienų aktualijas", – įsitikinusi B.Lauciuvienė.

Viešoji biblioteka ir toliau organizavo tradicinį miesto renginį "Klaipėdos knyga", skirtą pagerbti leidėjus, tęsė vasaros kultūrinę renginių programą "Pėdink į Girulius", veikė klaipėdiečių pamėgta vaikų vasaros stovykla "Žalioji biblioteka".

Taip pat dėl finansuojamų projektų, kurių vertė – 51,6 tūkst. eurų, buvo įgyvendintos naujos iniciatyvos: įkurta "Ateities laboratorija 3D" jaunimui, organizuojami bepiločių skraidyklių valdymo mokymai, atidarytos viešosios knygų lentynėlės miesto autobusų stotelėse, sukurti Klaipėdos kultūrą reprezentuojantys papildytos realybės atvirukai, įrengtos "Šeimos istorijos išsaugojimo dirbtuvėlės", ant nekilnojamojo kultūros paveldo objektų pritvirtinti QR kodai, leidžiantys išmaniai susipažinti su pastato istorija, bei didelio gyventojų susidomėjimo sulaukusi "Interaktyvi bibliotekos palapinė" Karlskronos aikštėje.

Buvo užbaigtas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Lietuvos bibliotekomis trejus metus vykdomas projektas "Bibliotekos pažangai 2".

Pasitelktos technologinės ir edukacinės naujovės, tokios kaip 3D spausdintuvas, bepilotės skraidyklės, virtuali ir papildyta realybė, įtraukė daugiau jaunimo, ugdė jo kūrybiškumą. Pastebima, kad sustiprėjo įstaigos ryšys su vietos bendruomenėmis.

Didėjo finansavimas

Praėjusiais metais biblioteka nupirko 9 967 knygų, 500 skaitmeninių dokumentų, 113 pavadinimų periodikos. Naujiems leidiniams įsigyti išleido 90,7 tūkst. eurų, iš kurių 47 tūkst. eurų – iš uostamiesčio biudžeto. Dėl to, kad savivaldybė jau daug metų leidiniams įsigyti skiria nemažas sumas, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos fondai geriau atnaujinti nei kitų viešųjų bibliotekų.

"Plačiau išskleisti fantazijos sparnus leido ir bibliotekos veiklai padidintas savivaldybės finansavimas. Iki 2016 m. renginius rengdavome tik iš savarankiškai paruoštų ir gavusių finansavimą projektų, o pernai iš biudžeto renginiams gavome 9,8 tūkst. eurų. Jie buvo panaudoti susitikimams, vakarams, akcijoms. Organizuoti renginius padėjo gausus partnerių būrys. Jiems esame labai dėkingi", – akcentavo B.Lauciuvienė.

Surinkta apie 5 tūkst. eurų paramos iš įmonių ir fizinių asmenų. Didžioji šių lėšų dalis panaudota patalpoms atnaujinti.

Davė gerų rezultatų

Pernai atliktos apklausos apie Klaipėdos kultūrinį gyvenimą rezultatai maloniai nustebino viešosios bibliotekos darbuotojus.

Tyrimu bandyta sužinoti, koks yra realus uostamiesčio kultūrinės situacijos vaizdas, kokie yra pačių žmonių poreikiai ir jų kultūrinis skonis.

Duomenų analizę parengęs Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro direktorius Liutauras Kraniauskas įvardijo palankiausiai vertinamas uostamiesčio kultūros įstaigas. Į šį penketuką pateko ir miesto viešoji biblioteka.

Vertina savo darbuotojus

Pasak B.Lauciuvienės, minėto tyrimo rezultatai įrodė, jog turininga projektinė veikla davė teigiamų rezultatų. Miestiečiai ne tik gerai vertina įstaigos darbą, bet joje praleidžia vis daugiau savo laiko.

Prie to daug prisideda ir bibliotekos darbuotojos, be kurių įstaiga būtų nyki ir negyva.

"Tai mums – svarbus pagyrimas. Vadinasi, žmonės myli bibliotekas. Tačiau net ir patogi infrastruktūra, gražiausios patalpos bei moderniausios technologijos yra nieko vertos be savo veiklą mylinčio žmogaus. Mūsų darbuotojos – atsidavusios ir kūrybingos moterys, kurios mėgaujasi tuo, ką daro. Bibliotekininko darbas nėra tradicinis, verčia nuolat tobulėti, mokytis. Todėl šie žmonės mums – didžiausias turtas", – neabejojo bibliotekos direktorė.