Uostamiesčio valdžia iš anksto ketina pradėti ruoštis kapinių plėtrai. Manoma, kad dabar esančios vietos užteks septyneriems metams. Bus atliekama galimybių studija, kuri turėtų atsakyti, ką reikės daryti toliau.

Suremontavo tualetą

Kaip Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriui sekėsi dirbti pernai ir ką planuojama atlikti šiais, antradienį pristatyta Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams.

Padalinys rūpinasi 86 hektarų ploto teritorija: Joniškės, Lėbartų kapinėmis, 16 senųjų kapinaičių.

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė pasakojo, kad praėjusiais metais išduota 1 tūkst. 830 leidimų palaidoti žmogaus palaikus.

Valstybės ir savivaldybės lėšomis organizuoti 34 asmenų laidojimai, iš kurių 2 – nenustatytos tapatybės, 16 – klaipėdiečių, 5 – gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota.

Organizuota 319 mirusių ar žuvusių žmonių palaikų pervežimas iš įvykio vietų pagal teisėsaugos institucijų raštiškus pranešimus ir jų saugojimas iki atsiims artimieji ar bus duotas leidimas laidoti.

Praėjusiais metais Lėbartų kapinėse įrengti keturi nauji kvartalai. Suformuotos 387 šeimos ir 53 vienvietės kapavietės.

Buvo atnaujinta ir infrastruktūra. Joniškės kapinėse suremontuotas takelis, įrengtas lietaus nuotekų surinkimo latakas ir du tam skirti šulinukai. Suremontuota tvora.

Išvalytas ir sutvarkytas vandens nutekėjimo kanalas – iškirsti krūmai, išvežtos atliekos, atstatyta vandens pralaida, kad iš sodų pusės bėgantis vanduo neapsemtų kapų. Lėbartų kapinėse atliktas einamasis viešo tualeto remontas.

Kontroliuotas rastų žmonių palaikų perlaidojimas iš Smeltės IV kapinių į Lėbartų kapines. Organizuotas susirinkimas dėl paminklo pastatymo bei dalyvauta paminklo atidaryme.

Įrengs stebėjimo kameras

Neveikiančiose kapinėse organizuotas Lietuvos karių savanorių kapo, esančio Skulptūrų parke atnaujinimas ir atminimo lentos Andriui Martusevičiui (Martui) įrengimas.

Įdiegtas ir pradėtas naudoti kapinių registras, palengvinantis dokumentacijos tvarkymą ir palaidotų asmenų paiešką.

Z. Stankienė pasakojo, kad šiemet numatyta taip pat pagerinti ir pagražinti kapinių infrastruktūrą. Joniškės kapinėse bus remontuojami pagrindiniai vartai, takeliai, toliau tvarkoma lietaus nuotekų sistema, vandentiekio vamzdynai. Taip pat numatyta parengti želdynų tvarkybos projektą.

Ketinama atnaujinti smėlio dėžes. Demontuoti nenaudojamus šviestuvus.

Lėbartų kapinėse numatoma įrengti vandentiekį iki tualeto, pastatyti valstybės lėšomis palaidotiems žmonėms paminklus, paženklinti automobilių stovėjimo aikštelę.

Tiek Lėbartų, tiek Joniškės kapinėse numatyta įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Kol kas, anot Z. Stankienės, tik prie pagrindinių vartų. Ateityje jos atsirastų ir kitose vietose. Taip pat įrengti užtvarus, kad bet kas su automobiliu negalėtų įvažiuoti į kapines neleistinu laiku.

Senosiose Barškių, Bandužių kapinėse numatyta įrengti stendus, o Kopgalio – perdažyti tvoras.

Užteks septyneriems metams

Šiemet ketinama parengti galimybių studiją dėl kapinių plėtros. Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai sutiko, kad tam reikia ruošis iš anksto.

Skaičiuojama, kad Lėbartų kapinėse žmonės galės būti laidojami dar septynerius metus. Politikai domėjosi, ar bus ieškoma naujos vietos kapinėms, ar bus plečiamos dabartinės.

„Teisės aktuose yra numatyta, kad kapinės negali užimti didesnės teritorijos nei 40 ha. Galimybių studija parodys, ką daryti – ar ieškoti naujos vietos, ar šalia esančių Lėbartų kapinių steigti naujas“, – tvirtino vedėja.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda atkreipė dėmesį, kad nei Klaipėdos mieste, nei rajone nėra laisvos žemės, kuri tiktų kapinėms.

„Galime plėsti sanitarinę zoną Lėbartuose ir didinti kapines. Tam reikėtų išpirkti žemes. Sanitarinė zona eina 100 metrų nuo kapinių tvoros. Rasti atskirą vietą būtų sudėtinga. Klaipėdoje laisvos žemės yra, bet ji netinkama kapinėms, yra prestižinėje vietoje. Didelė teritorija yra prie Labrenciškių ir Kalotės“, – komentavo vadovė.

Politikai domėjosi, kiek kainuoja paminklai, kurie statomi ant valstybės lėšomis palaidotų žmonių kapų. L.Dūda tvirtino, kad jie atsieina apie 300 eurų.

Z.Stankienė pabrėžė, kad statyti paminklus būtina. Priešingu atveju, sunykus mediniam kryžiui, labai sunku surasti kapavietės vietą.

„Kai kur jau dabar nesimato. Kiek galėsime, stengsimės atstatyti“, – teigė vedėja.

Tarybos nariai klausė, kaip baigėsi atliekų problemos Joniškės kapinėse. Konteinerius perkėlus prie pagrindinio tako, lankytojai atliekas vis tiek metė senosiose vietose.

„Dabar poreikio nėra. Konfliktas įšalo žiemoje. Situacija paaiškės pavasarį“, – teigė direktorius.