Uostamiesčio savivaldybės parengtai viešojo transporto sistemos reformai besipriešinantys maršrutinių taksi atstovai davė atkirtį – jie pateikė pasiūlymą sumažinti bilietų kainas.

Bilietas – 2 litai

Pasiūlymą, adresuotą miesto tarybai, Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui ir jo pavaduotojai Juditai Simonavičiūtei, pasirašė 11 maršrutų aptarnaujančių „mikriukų“ įmonių vadovai.

Jie prašo leisti dieną keleivius vežti už 2 litus, o naktį – už 2,5 lito. Dabar dieną važiuoti „mikriuku“ kainuoja 2,5 lito, o naktį nuo 1 iki 6 val. – 3,4 lito.

Maršrutinių taksi įmonių vadovai taip pat prašo kuo skubiau sukurti lengvatinius bilietus „mikriukuose“. Siekiama, kad neįgalieji, pensininkai, moksleiviai ir studentai jais galėtų važiuoti už pusantro lito.

Vežėjai kreipėsi į savivaldybę, nes ši nustato maršrutinių taksi bilietų kainas.

„Apie kainas kol kas nebuvo jokios kalbos. Diskutuojame tik dėl viešojo transporto sistemos koncepcijos. Nuo tada, kai ji buvo viešai paskelbta, gavome aštuonis maršrutinių taksi vežėjų pasiūlymus iš įvairių sferų. Visus juos reikia analizuoti, kviesti žmones kalbėtis, nes popierius juk nekalba“, - teigė uostamiesčio mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė.

Tačiau ji abejojo „mikriukininkų“ ketinimais mažinti bilietų kainas, nes reikia išanalizuoti jų pateiktas finansines ataskaitas.

„Aišku, jei nemoka mokesčių, ar važiuoja vogtu benzinu, tai gal ir galima vežti už litą. Bet visos kainos turi būti pagrįstos“, - tvirtino vicemerė, pridūrusi, jog iš maršrutinių taksi vežėjų gautus pasiūlymus žiniasklaidai plačiau komentuos tik penktadienį.

Mokėtų už 1 km

Maršrutinių taksi vežėjų norą mažinti bilietų kainas paskatino uostamiesčio savivaldybės planuojama viešojo transporto sistemos reforma. Numatyta, kad būtų skelbiami konkursai aptarnauti priemiestinius maršrutus – jais turėtų kursuoti tik „mikriukai“, o ne didieji autobusai. Konkurso esmė – išrinkti nugalėtoją, kuris pasiūlytų mažiausią 1 kilometro kainą. Tokiu būdu „mikriukai“ esą būtų integruoti į viešojo transporto sistemą, jiems mokant už nuvažiuotus kilometrus.

Įgyvendinus reformą, „mikriukai“ būtų beveik išstumti iš miesto centrinių gatvių. Jų paskirtis liktų tik privežti keleivius iš šalutinių gatvelių ir priemiesčių iki miesto magistralių.

Svarstoma, jog maršrutiniuose taksi ir didžiuosiuose autobusuose galiotų tie patys bilietai, tačiau kokia būtų jų kaina – kol kas neaišku.

Dar vienas reformos punktas – miestą suskirstyti zonomis, kuriose galiotų vienas bilietas, tačiau kitoje zonoje jau tektų pirkti antrąjį. Paprasčiau tariant, iš norint iš Vingio gatvės patekti į ligoninių miestelį reikėtų pirkti du viešojo transporto bilietus.

Reformos kaina – 400 tūkst. litų.

Apklausė gyventojus

Maršrutinių taksi vežėjai reikalauja nutraukti tolimesnį tokios pertvarkos kūrimą, nes ją įgyvendinus esą darbo netektų 300 žmonių, o biudžetas prarastų apie 2 mln. kasmet sumokamų mokesčių.

„Mikriukų“ įmonių vadovai paprašė savivaldybės juos įtraukti į darbo grupes, kuriose būtų sprendžiama, kaip aptarnauti priemiesčius.

Norėdami įtikinti savivaldybę, kad jos kuriama reforma yra nenaudinga žmonėms, maršrutinių taksi vežėjai atliko uostamiesčio gyventojų apklausą. Nuomonę pareiškė 3 tūkst. klaipėdiečių. Vos trys iš jų pasisakė už savivaldybės kuriamą viešojo transporto reformą, visi kiti yra įsitikinę, jog „mikriukai“ turi važiuoti tais maršrutais, kaip važiavę, tik galėtų mažėti bilietų kainos.