Skandalas dėl rusiškos technikos pirkimo pasieniui atskleidė kur kas daugiau intriguojamų faktų – pasirodo, tai ne pirma milijonus kainavusi ir fiasko patyrusi technikos pirkimo istorija. Tačiau iš skandalų nepasimokoma – rusiškų daviklių pirkimą laiminęs ir iš posto pasitraukęs pasieniečių vadas Vainius Butinas minimas tarp galimų kandidatų į specialaus dalinio, kuris turėtų saugoti "Independence", vadovus. Į šį postą prieštaringai vertinamą generolą turėtų siūlyti vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Postų dalybos – saviems?

Patys pasieniečiai rytoj paskutinį kartą atsisveikinimo rikiuotėje jiems komanduosiantį generolą V.Butiną ir jo penkerių metų vadovavimo kadenciją vadina sąstingio kadencija.

Iš posto pasitraukusį generolą liaupsino ne visi pavaldiniai, kai kurie dienraščiui pažėrė kritiškos informacijos. Esą rinktinių pastatų modernizacija, naujos technikos įsigijimas buvo forsuojamas ankstesnių vadovų. Tarnyboje virė ne viena intriga dėl vadui artimų pavaldinių veiksmų, o eiliniai pasieniečiai turėjo tenkintis menkomis algomis ar net siūlymais valstybės biudžetą taupyti nemokamų atostogų sąskaita.

"Jokių rimtų pokyčių modernizuojant sienos su Baltarusija apsaugos sistemą nebuvo. Sakytume, kad per penkerius metus ne į priekį, o atgal porą žingsnių žengta. Nors vadas į rinktinių vadus skubėjo skirti savus, klaipėdiečius, pasienio tarnyboje, be postų dalybų, naujų postūmių nebuvo. Jei anksčiau baltarusiškas cigaretes rūkė vien Vilniaus krašte, per tuos penkerius metus jos užėmė ir uostamiesčio juodąją rinką", – dienraščiui nuomonę išsakė eiliniai Klaipėdos krašto pareigūnai.

Pasieniečiai sukluso ir dėl VRM ministro S.Skvernelio žodžių, kad pasienio tarnybai esą jau reikia pokyčių.

"Kyla klausimas, ko šį kartą bus griebtasi? Išgyvenome ne vieną reorganizaciją, tų pertvarkų buvo apstu. O realybėje niekas nepasikeitė. Ką tik pasibaigė viena reorganizacija, dabar gresia dar viena? Pokyčių matoma nauda buvo tik ta, kad generolas atsisakė vieno pavaduotojų. Gal ir sutaupė biudžetui", – garsiai svarstė tarnybos pareigūnai.

Generolui – pasiūlymų gausa

Tačiau vos pasieniečių vadas V.Butinas pareiškė pasitraukiąs iš posto, pasklido žinia, kad tai būtų puikus kandidatas Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojo pareigoms. Beje, su galimybe kilti karjeros laiptais jau po pusmečio. Dabartinio tarnybos vado generolo Sergejaus Madalovo kadencija baigsis šių metų liepą. Tikėtina, kad V.Butinas būtų siūlomas šioms pareigoms.

Praėjusią savaitę Klaipėdos uosto kompanijose V.Butino pavardė taip pat buvo itin aktyviai aptarinėjama dėl galimybės užimti apsaugos tarnybos vadovo pareigas. V.Butinas net sulaukė skambučių su konkrečiais siūlymais.

Dar vienas intriguojantis pasiūlymas – specializuoto padalinio uostamiestyje kūrimas. Šis padalinys užsiimtų dujų laivo-saugyklos "Independence" apsauga.

Idėja gimė uostamiestyje

Neoficialiai kalbama, kad toks dalinys galėtų atsirasti dabartinės Policijos mokyklos vietoje. Ne taip seniai mokyklos vadovo pavaduotoju tapęs vienas buvusių Klaipėdos policijos vadovų Dainius Smatavičius prisipažino beveik esąs šios idėjos autorius.

"Po pusantrų metų mokyklos nebebus, įstaiga bus iškelta. O lieka bazė – pastatai, įranga, puikiai įrengta teritorija. Tai galėtų būti pamatas tokiam specializuotam dariniui atsirasti. Toks laivas – ne šuns būda. Čia turi dirbti specialiai parengti žmonės – nuo kariškių iki narų", – teigė D.Smatavičius.

Esą ši idėja įstrigo ministerijos lygmenyje, nors politikai ir palaikė klaipėdiečių mintį.

"Čia galėtų persikelti ir "Aras". Šioje bazėje galėtų būti ruošiami pareigūnai tokio strateginio objekto apsaugai. V.Butinas būtų gera kandidatūra, juk yra vadovavęs uosto rinktinei", – svarstė D.Smatavičius.

Šiuo metu terminalo apsauga patikėta Viešojo saugumo tarnybai.

"Aš manyčiau, kad tokiam dariniui reikėtų apie 120 žmonių komandos. Mano galva, dabartinė laivo apsauga tik kelia juoką. Po visą Žemaitiją lakstoma dėl bobutės skambučio", – pastebėjo D.Smatavičius.

Sveikino su penkiasdešimtmečiu

Vidaus reikalų ministerijos kancleris Algirdas Stončaitis aiškino, kad V.Butinas pasiprašė atleidžiamas iš VRM struktūros ir nežada tęsti tarnybos.

"Jis nori į pensiją. Nors aš net neabejoju, kad jam bus pasiūlytos pareigos Klaipėdoje ar uoste. Kvaila būtų nepasiūlyti tokiam žmogui pareigų, juk tokią patirtį turi. Manyčiau, gal žmogus ir nori išeiti dar tuo metu, kad spėtų kažkur įsitvirtinti. Ką tik su 50-mečiu pasveikinome", – aiškino ministerijos kancleris.

A.Stončaitis patikino, kad rusiškų daviklių skandalas esą bus pamoka ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnybai, bet ir visai VRM struktūrai.

"Gal tos rusiškos technikos tikrai yra pripirkta daug. Bet tuo metu niekas nekėlė klausimų. Dabar laikai pasikeitė. Manyčiau, reikės įvesti apribojimus gamintojams ar tam tikrus reikalavimus tiekėjams", – aiškino A.Stončaitis.

Pirko iš įmonės, registruotos bute

Tai, kad išorinę NATO sieną ruošiamasi saugoti rusiškomis technologijomis, dar prieš keletą metų buvo žinoma aukštiems VRM pareigūnams, tačiau niekam nekilo mintis, kad ji kelia grėsmių nacionaliniam saugumui.

Kažin ar VRM ministras S.Skvernelis pasidomės, kodėl ši informacija ministerijos užkulisiuose nugrimzdo be jokio tyrimo?

Belaidžių seisminių daviklių detektyvo pradžia galima būtų laikyti dar 2013 metus, kai Vidaus reikalų ministerija, gavusi ekspertų išvadas, kreipėsi į Valstybės sienos apsaugo tarnybą dėl būsimo viešojo pirkimo stabdymo.

Tuo metu nepriklausomi ekspertai pateikė projekto techninės specifikacijos įvertinimą.

Jau tuokart įtarimų sukėlusį rusiškos technikos pirkimą stabdyti ragino Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis.

Paaiškėjo, kad Rusijos įmonės "Polus-ST", kurios pagrindinių užsakovų sąraše figūruoja ir Rusijos vidaus reikalų ministerija, gaminami davikliai gali būti slopinami bet kurio radijo mėgėjo įranga. Seisminiai davikliai reaguoja į žmogaus, automobilio ar net gyvūno keliamą triukšmą. Ekspertai kritiškai įvertino tokį išorinės sienos saugojimo būdą, nes belaidžiai davikliai reaguotų į bet kokį triukšmą. Kur tikras aliarmas, o kur ne, įmanoma išsiaiškinti tik vaizdo ar termovizorinės sistemos pagalba.

"Kiek žinau, rusiškos technikos daug kur yra sumontuota. Kaip ji veikia, aš nežinau. Įdomiausia tai, kad atskiruose konkursuose laimėtojomis tapdavo skirtingos įmonės, bet vis tiek siūlydavo tik rusišką įrangą", – prisiminė K.Komskis.

Tačiau nė vienam VRM pareigūnui nekilo mintis pasidomėti, kas slypi po Slovakijoje įsikūrusios įmonės "Polus-ST" vardu.

"Biuras registruotas bute viename nedideliame miestelyje. Ko verta visa VRM struktūra, jei tokių dalykų negali išsiaiškinti? Iš tiesų biuras Europoje tik skirtas tam, kad būtų pasiekiama Europos rinka, o pati bendrovė siejama su Rusijos kariniu pramoniniu kompleksu "Radiobarrier", – dienraščiui tvirtino šaltinis.

Daviklius išsikasa kastuvais

Grėsmės nacionaliniam saugumui buvo įžvelgtos dėl to, jog niekas negarantavo, kad belaidžiais davikliais siunčiama informacija gali būti sėkmingai gaunama ir kitapus valstybinės sienos.

Davikliai turėjo būti sumontuoti Purvėnų ir Druskininkų pasienio užkardose.

Tačiau neakcentuojama, kad analogiška sistema jau buvo nupirkta ir sumontuota Lavoriškių ir Padvarių užkardose.

Seisminiai davikliai sumontuoti ir Pagėgių rinktinės – Plaškių, Viešvilės ir Bardinų užkardose. Tiesa, jie pagaminti JAV.

Trumpai pasidžiaugę 8 mln. litų vertės sienos apsaugos sistemos atnaujinimu, pasieniečiai netrukus ėmė keiksnoti vadinamąją modernią techniką.

Kai tik pasienio ruožas pavasarį būna apsemiamas, pasieniečiai sienos link patraukia su kastuvais – daviklius jie turi iškasti. Tik nusekus potvynio vandeniui, davikliai vėl paslepiami po žeme. Kartais davikliai dingsta, minima, kad juos vagia vietiniai gyventojai.

Tad kiek laiko milijonų litų vertės sistema veikia pasienyje ir kiek mėnesių ji dulka sandėliuose? Iškyla klausimas, kaip tuo metu užtikrinama sienos apsauga?

"Mūsų davikliai veikia naudojant baterijas. Per metus vien baterijoms reikėdavo išleisti 30–40 tūkst. litų. Šie davikliai nepamainomi pagalbininkai tam tikruose ruožuose. Tačiau Pagėgiuose daviklius statėme 2005 metais. Dešimt metų praėjo, nejaugi neatrandama naujesnė technologija? Gal kabelius reikėtų tiesti? Jų gi niekas neiškasinės. Keista, kad ir vėl norima investuoti į daugybę klausimų keliančią sistemą. Vertėtų pasiaiškinti, ar VRM struktūrose nėra aukštų pareigūnų, kurie galėtų būti susiję su viena ar kita tokias technologijas diegiančia įmone?" – svarstė vienas buvusių pasienio pareigūnų, pats dalyvavęs diegiant daviklius.

Aiškėja, kad rusų įmonės gaminami davikliai gali veikti vien tik su šios įmonės pagamintais akumuliatoriais. Jie veikia tik 3–5 metus, o jei naudojimo sąlygos sudėtingesnės, tarnavimo laikas trumpesnis.

Sienos sergėtojams per metus akumuliatorių įsigijimui reikėtų skirti – 600–700 tūkst. litų. Vadinasi, nemaža suma ir vėl pildys rangovų kišenes.

Grėsmių neįžvelgė

"Klaipėdos" duomenimis, kiek ir kur rusiškos įmonės gaminių jau yra sumontuota Lietuvos pasienyje, buvo kuo puikiausiai žinoma vidaus reikalų viceministrui Elvinui Jankevičiui. Viešuosius technikos pirkimus kuruojantis viceministras net buvo išsiuntęs raštus dėl projekto techninės specifikacijos. Parašą dokumentuose viceministras pamena, o viso konteksto jau nebe.

"Taip, atsimenu, kad buvo tokie raštai. Tačiau tuomet mes neturėjome duomenų apie daviklių gamintoją, buvo kalbama apie patį prietaisą, kokį jį rinktis", – aiškino E.Jankevičius.

Vis dėlto iš Varėnos rajono mero į viceministro postą šoktelėjęs socialdemokratas E.Jankevičius nestabdė įtarimų dėl grėsmės nacionaliniam saugumui keliančios technikos pirkimo.

Tai liudija tuomet skandalą mėginęs kelti K.Komskis.

"Niekas į mane rimtai nežiūrėjo, numojo ranka", – tikino Seimo narys.

Ekrane – migla

Suskaičiavus, kur ir kokios technikos buvo nupirkta valstybės sienos apsaugai, peršasi mintis, kad pasieniečių konkursus stebėjimo ar apsaugos sistemoms įsigyti nuolat lydėjo skandalai.

Be šio 2,75 mln. eurų vertės viešojo konkurso, kuris buvo sustabdytas, ne vieną dešimtmetį pasienyje dirbę pareigūnai prisimena ir kur kas įspūdingesnių sumų.

Prieš keletą metų buvo kilęs skandalas dėl 34,2 mln. litų, išleistų jūros ir Kuršių marių stebėjimo sistemai.

"Elektroninės akies" pavadinimą įgavusį projektą diegė Izraelio kompanija "Elbit Systems Ltd". Buvo įdiegta radiolokacinė teritorinės jūros ir Kuršių marių stebėjimo sistema, septyniose pajūrio vietovėse iškilo specialūs bokštai su moderniausia stebėjimo įranga.

Paaiškėjo, kad pasieniečiai milijonus kainavusia "akimi" nieko nemato – arba monitoriuose mirgėjo neaiškūs vaizdai, arba tuščioje jūroje lokatoriai rodė būrius laivų.

Kameros apšarmojo

Skandalas iškilo tuomet, kai žydai ėmė spyriotis dėl gedimų remonto. Lietuvius rangovai įtikinėjo, kad gedimus šalins per atstumą prisijungdami prie sistemos. Jau 2007 metais buvo suderėta, kad svetimos šalies atstovai galės nuotoliniu būdu naudotis sienos apsaugos įranga. Nebaigti programinės įrangos derinimo darbai pajudėjo tik Izraelio kompanijai pagrasinus teismais.

"Garantinį aptarnavimą žydai atliko, tik jiems sunkiai sekėsi tvarkyti programinę įrangą. Paspaudėme žydus ir įkalbėjome užbaigti darbus. Bėda buvo ta, kad radarai rodė du taikinius, nors realiai jūroje buvo vienas laivas. Dubliavosi dviejų radarų vaizdai. Taip pat 2008 metų žiemą apšarmojo sistemos kameros. Izraelyje kur kas švelnesnis klimatas, matyt, nesitikėta buvo, kad čia šalčiai paspaus", – prisiminė VSAT vado pavaduotojas Štabo viršininkas Valentinas Novikovas.

Paaiškėjo, kad žydų technikos remontui po 3–4 metų jau reikėjo skelbti priežiūros konkursą. Jį laimėjo įmonė "Telekonta". Ši įmonė ir bendrovė "Fima" yra dažniausios pasienio tarnybos skelbtų konkursų laimėtojos.

"Kasmet šios sistemos priežiūrai mes išleidžiame po 200–300 tūkst. litų. Tačiau tai yra normali kaina, dažnai eksploatacinės išlaidos siekia tokias sumas", – tvirtino V.Novikovas.

Būta ir daugiau į užmarštį nugrimzdusių nesėkmingų pirkinių – eiliniai pasieniečiai pamena milijonus kainavusį esą niekam vertų žiūronų pirkimo konkursą.

Pasipiktinimo banga buvo kilusi ir dėl netikusių plastikinių valčių.

"Prabilta, kad vertėtų tokiuose konkursuose, kai perkama technika sienos apsaugai ar net karinėms reikmėms, rinktis vieną sertifikuotą gamintoją. Esą bus išvengta nepatikimų tiekėjų. Tačiau pastebiu, kad gali iškilti didelė grėsmė dėl ES lėšų skyrimo. ES nefinansuoja krašto gynybos reikalų. Ar gausime finansavimą, jei nebus skelbiami atviri konkursai?" – pastebėjo V.Novikovas.

Už 30 mln. litų – metalo laužas?

Dar vienas skandalingas sienos apsaugos technikos įsigijimas jau tik nedaugeliui pasieniečių išliko atmintyje. Už 5,4 mln. dolerių, o tai anuomet siekė 21,6 mln. litų, buvo nupirkta prancūzų kompanijos stebėjimo sistema "Thomson". Šis brangus pirkinys veikė vos kelis mėnesius ir kaip metalo laužas atgulė pasieniečių sandėliuose.

"Pamenu šią istoriją. Šį konkursą nuo pradžios iki pabaigos kuravo VRM. Mes buvome tik paramos gavėjai ir nedalyvavome pirkime. Įranga buvo pirkta iš prancūzų kompanijos "Thomson CSF", tačiau kai tik kreipėmės dėl gedimų šalinimo, įmonė jau buvo pervardyta kitu – "Thomson CSF Thales" vardu. Įranga dirbo tik keletą tūkstančių valandų", – prisiminė V.Novikovas.

Įrangą pakirto šaldomo termovizoriaus gedimas.

"Su valstybės garantija buvo imtas kreditas iš banko. Visas šis projektas labai brangiai atsiėjo. Šiai sistemai reikėjo dar ir bokštus pastatyti. Iš pradžių kalbėta, kad tereikės neaukštų trikojų konstrukcijų, o paaiškėjo, kad reikės ir bokštų. Viskas kainavo 26 mln. litų. Na, bokštus palikome, naudojame ryšio sistemai", – pasakojo V.Novikovas.

Prie šio pirkinio iš valstybės biudžeto dar teko pridėti 2,6 mln. litų, skirtų eksploatacijai.

Sandorį nagrinėjusi Valstybės kontrolė šiurpo, išvydusi, kad sutartis su kompanija skiriasi nuo skelbto tarptautinio konkurso sąlygų.

Sutartyje mįslingomis aplinkybėmis trejų metų garantinis laikotarpis sutrumpėjo iki vienerių. Be paaiškinimų pasikeitė ir paskolos mokėjimo terminai – kredito laikotarpis nuo 13 metų sutrumpėjo iki 7,5 metų, o štai palūkanos šoko į viršų.

Tačiau VRM tokia sutartis tiko, ir niekas net neamtelėjo, kad už tokį sandorį vertėtų kelti baudžiamąją bylą.

Kaip sovietiniais laikais

Buvę pasienio pareigūnai pastebi, kad milijoninės investicijos, net ir nelabai sėkmingos, vis nepasiekdavo karščiausių pasienio taškų. Pareigūnai stebisi, kodėl per penkerius metus nesuskubta modernizuoti sienos su Baltarusija ruožą.

Tik Pagėgių rinktinės saugomo ruožo modernizavimą specialistai vadina puikiu pavyzdžiu, užkardžiusiu kontrabandos srautus.

Tačiau ir čia pasitaiko kuriozinių situacijų. Rusnės saloje prie Naikupės upės žiočių poilsiautojų akį traukiantis pasieniečių bokštas daugybę metų yra saugomas Pakrančių rinktinės pareigūnų.

"Ten kiekvieną dieną sargybos ekipažas iš Klaipėdos važiuoja automobiliu į Rusnę. Tiek kilometrų per dieną suvažinėjama ir, manyčiau, tuščiai. Ką jie ten saugo, ką stebi? Sunku atsakyti. Gal į marias žiūri? Bet jas juk turi stebėti termovizoriais. O jei taip reikia, juk arčiau iš Vileikių užkardos atsiųsti ekipažą", – pastebėjo vienas buvęs Pagėgių rinktinės pareigūnas.

Pasirodo, dešimtis milijonų litų išleidę moderniai technikai, pasieniečiai kaip sovietiniais laikais pamainomis ropščiasi į bokštelius. Posakis "kareivis miega, o tarnybos laikas eina" geriausiai apibūdintų tokią situaciją.

Atleidimo išvengė

Aiškėja ir daugiau mįslingų faktų, koks iš tiesų gyvenimas verda pasienio rinktinėse. Kai kurios istorijos akivaizdžiai vertos ir teisėsaugininkų ar specialiųjų tarnybų dėmesio.

Varėnos pasienio rinktinės, kuri atsako už valstybės sienos su Baltarusija apsaugą, pareigūnai senokai atvirai kalba, kodėl jų rinktinės vadas iš dažnokų skandalų išlipa sausas.

Nurodoma, kad Varėnos rinktinės vadą Vytautą Ižganaitį sieja bičiulystė su aukštą postą ministerijoje užimančiu kraštiečiu.

Dėl rinktinės vado esą būta ne vieno skundo, tačiau tarnybiniai patikrinimai dažniausiai buvo užglaistomi.

Anksčiau Vilniaus pasienio rinktinės vadu dirbęs V.Ižganaitis rotacijos principu buvo perkeltas vadovauti Varėnos pasieniečiams. Vos paskirtas į naujas pareigas rinktinės vadas VSAT vadovybei pareiškė, kad savo asmeniniu automobiliu iš Vilniaus į Varėną jis nevažinės, nes tai esą jam per brangu.

Kiekvieną dieną tarnybine mašina pirmyn ir atgal maršrutu Vilnius–Varėna zujęs naujasis rinktinės vadas tuojau pat užkliuvo varėniškiams pasieniečiams.

Šie surašė raštą ir paskundė naują viršininką vadovybei, kopiją gavo ir Vidaus reikalų ministerija.

Kiek atidžiai buvo tirtas skundas dėl naudojimosi tarnybine padėtimi, sunku vertinti. Tačiau išskirtina tai, kad Varėnos rinktinės vadas buvo pripažintas kaltu tik iš dalies, jam leista susimokėti 2 tūkst. litų viršijusią sumą už išvažinėtus degalus ir pasitenkinta papeikimu.

Analogiškoje situacijoje prieš keletą metų atsidūręs VSAT štabo viršininkas Genadijus Kuznecovas neteko pareigų. O jo keliones iš Vilniaus į namus Pagėgiuose ėmėsi tirti STT. Tą kartą į tarnybinio transporto naudojimą buvo pažiūrėta itin stropiai.

Filmavo nuogas moteris

Tačiau tikru akibrokštu STT agentams turėtų tapti dar viena iš kojų verčianti istorija. Valstybės duomenų apsaugos inspekcija buvo gavusi dviejų Šalčininkų pasienio kontrolės punkte dirbančių moterų skundą. Jame dailiosios lyties atstovės reikalauja ištirti, kas ir kokiu pagrindu moteris galėjo filmuoti valytojų persirengimo patalpoje.

"Vaizdo kamera buvo paslėpta šviestuve. Kai sužinojome, iš karto kreipėmės, kad būtų ištirta", – prisiminė įvykio liudininkės.

Inspekcija pareiškė, jog VRM raštu ją informavo, kad filmavimo kameras esą buvo įrengę kriminalinės žvalgybos subjektai, o šių kontrole užsiima Generalinė prokuratūra. Moterys pasiųstos skųstis ten, inspekcija tyrimą nutraukė.

Vos pasklidus gandui, kad slaptame pasienio kontrolės punkto kambarėlyje buvo filmuojama, pareiškimus išeiti iš darbo parašė būrys čia dirbusių pasieniečių.

Butas – dangoraižyje

Redakcijos duomenimis, iš devynių tuo metu pareiškimą tėškusių Varėnos rinktinės pasieniečių, buvo atleisti tik trys.

"Paaiškėjo, kad kameras pastatė muitininkų operatyvininkai. Tačiau įdomu tai, kad net penki pasieniečiai atšaukė savo prašymus išeiti iš darbo. Spėjama, jog po tam tikro pokalbio su vadovybe", – liudijo vienas buvusių pasienio pareigūnų.

Ko galėjo išsigąsti filmuojami pasieniečiai?

"Vaizdų, kaip iš batų, kišenių, kepurių ir tušinukų traukiamos susuktos kupiūros", – replikavo buvęs pareigūnas.

Kiek reikia susukti tokių "suktinių", kad užtektų prabangiam butui dangoraižyje Savanorių prospekto pradžioje? Į šį klausimą galėtų atsakyti STT senbuviai.

Varėnos pasieniečiai pavydžiai gali varvinti seilę dėl tikro "sėkmės džentelmeno" – vieno buvusio Varėnos rinktinės užkardos pasieniečių pamainos vado naujojo būsto. Pasieniečio kaimynais tapo vieno banko valdybos narys, kiti garsūs verslininkai.

Po langais – kateris

Prabangą šioje tarnyboje mėgsta ne tik eiliniai. Iš pareigų besitraukiąs VSAT generolas V.Butinas taip pat turi išskirtinių pomėgių.

Po Juodkrantėje buvusios užkardos, kuri virto privačiais pasienio vadų butais, langais stovi generolo vardu registruotas jūrinis kateris "Fllip 580". Šis generolo pirkinys tarp pasieniečių kelia apkalbų laviną, nes istoriko specialybę turintis VSAT vadas anksčiau garsėjo tik pomėgiu alpinizmui.

Pasiteiravus apie Juodkrantėje esantį katerį, pats V.Butinas neslėpė susierzinimo.

"Pirktas prieš dešimt metų. Vaikams jis pirktas. Kateriui yra 40 metų. Neturiu ką daugiau pasakyti", – kalbėjo V.Butinas.

Paklausus, kaip pats VSAT generolas galėtų pakomentuoti kilusį skandalą dėl valstybės sienos apsaugai naudojamų rusiškų daviklių, V.Butinas atrėžė netarsiąs nė žodžio.

Prabilus apie galimą tolimesnę generolo karjerą, V.Butinas tikino neva neturįs konkrečių darbo pasiūlymų.

"Aš šiuo metu kraustausi iš Vilniuje esančio tarnybinio buto. Noriu pailsėti, o po to žiūrėsiu, ką veikti toliau. Jei kai kas mane mini, malonu, tačiau jokių sprendimų dėl ateities dar nėra", – aiškino V.Butinas.

VRM ministras netyrė skundo?

Pradėjusi šį žurnalistinį tyrimą, redakcija gavo laišką, kuriame minimas kolektyvinis pasieniečių skundas dėl VSAT vado veiksmų. Seimui pateiktuose dokumentuose aiškinama, kad įtarimų kelia generolo reabilitacijos laikotarpis.

Laiške nurodoma, jog niekas nesiėmė tirti, kodėl VSAT žiniaraščiuose buvo žymima, kad vadas dirbo, nors tuo metu esą pusę dienos praleisdavo Santariškių klinikose, reabilitacijoje.

"VRM ministras neatliko tyrimo ir niekas nesiaiškino dėl pasieniečių skundo", – rašoma dienraščiui pateiktame laiške.

Pasieniečiai turi savo versiją, kodėl vadovybei nemalonios istorijos yra nutylimos.

"Yra ne vienas skundas, kuris patekdavo Imuniteto tarnybai, tačiau ji yra pavaldi VSAT vadui. Pamenu, kai ši tarnyba gavo skundą dėl vienos rinktinės buvusios finansininkės sąskaitą papildžiusių lėšų. Buvo kilę įtarimų, kad darbo užmokesčio lėšos asmeninę sąskaitą pasiekė, nes skubiai reikėjo pinigų VRM aukštiems svečiams priimti", – intriguojamą istoriją prisiminė buvęs pareigūnas.

Dingo ar ne minimi 10 tūkst. litų, galėjo atsakyti tik auditas. Tačiau, pasak pareigūnų, skandalas buvo užglaistytas, o auditorių išvengta.