Pritrūko pajėgų

Nuplautos kelių sankasos, purvo laukais virtęs gruntas, po vandeniu atsidūrę rekonstruojami tiltai – tokias bėdas vardijo pajūrio statybos bendrovių vadovai, aiškindami, dėl ko pajūrio krašte gali įstrigti ne vienas stambus kelių objektas.

Didžiausia grėsmė kyla dėl Klaipėdos rajono savivaldybės investicijų dalies į Karklės kelio rekonstrukciją.

Jau dabar skaičiuojama, jog dalis lėšų, tikėtina, nebus įsisavinta, tad mažiausiai kelios dešimtys ar net šimtai tūkstančių eurų turės būti grąžinti į valstybės biudžetą.

Karklės kelio rekonstrukcijai skirta 2,2 mln. eurų. Iš jų – 1,172 mln. eurų yra savivaldybės lėšų dalis.

Šio objekto statybos darbus vykdo įmonė "Eurovia Lietuva". Kelininkai jau spėjo patiesti apšvietimo ir lietaus nuotekų komunikacijas. Įrengtos trys automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau kiti darbai kol kas įstrigę.

"Visi tik mėgina kaltinti lietų. Iš dalies tai ir rangovų atsakomybė. Jau dabar aišku, kad dalies darbų tikrai nepavyks užbaigti. Beveik visas kelių tiesimo įmones šiais metais ištiko ta pati bėda – sutarčių pasirašė daug, o darbo jėgos ir pritrūko", – situaciją aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Visi tik mėgina kaltinti lietų.

Gresia sankcijos

Dėl ypač lietingo rudens kelininkai negalėjo savaičių savaitėmis užsiimti grunto darbais.

Kol nebus baigta tiesti asfalto danga ir nebus kelio bortelių, kelininkai negali imtis šaligatvių tiesimo ir šalikelių tvarkymo.

"O už šiuos darbus mokame mes – savivaldybė. Pusę sumos dengė Lietuvos automobilių kelių direkcija", – aiškino S.Karbauskas.

Direkcijos lėšomis tiesiama kelio danga, atliekami kiti darbai. Aplinkos sutvarkymu ir pėsčiųjų bei dviratininkų patogumais pasirūpinti turi Klaipėdos rajono savivaldybė. Tiesa, lėšų tam skirta iš to paties kelių tiesimui naudojamo fondo.

"Tikėtina, jog nebus spėta įsisavinti 100–300 tūkst. eurų. Šie pinigai grįš į valstybės biudžetą. Ar pavyks gauti lėšų šiems darbams kitais metais, neaišku. Kelininkams darbų pabaiga numatyta gruodžio 15-ąją. Liko pusantro mėnesio. Vienu mėnesiu darbai gali būti pratęsti. Tad jie teoriškai dar turi vieną mėnesį – nuo kovo 15-osios iki balandžio 15-osios", – neslėpė S.Karbauskas.

Kelininkams nespėjus įvykdyti sutartyse numatytų darbų, už tai gali grėsti ne tik sankcijos, nors jomis rajono valdžia dar negrasina.

"Sutarčių nevykdantys rangovai gali patekti į keblią padėtį dėl tolimesnių viešųjų pirkimų. Kas norės rangovo, kuris neįvykdo įsipareigojimų?" – pastebėjo S.Karbauskas.

Sankasą nuplovė per dieną

Pirmadienį Klaipėdos rajono savivaldybė kartu su rangovais – įmonės "Eurovia Lietuva" atstovais apžiūrėjo atliktus darbus Karklėje.

"Nuo Olando Kepurės iki kavinės "Žvejo sodyba" posūkio kelias jau sutvarkytas. Toliau kelio dangos nėra. O asfaltas patiestas tolyn nuo posūkio į elnyną, ir tai tik keli šimtai metrų. Per pačią Karklę kelias dar netvarkytas. Kaip jie spės paruošti kelią žiemai?" – retoriškai klausė S.Karbauskas.

Jei šiais metais visų numatytų darbų nepavyks įveikti, rangovui duotas nurodymas kitąmet viską užbaigti iki turizmo sezono pradžios.

"Bėda ta, kad lijo pusantro mėnesio. Yra tokių darbų, kurių per lietų niekaip nepadarysi. Tačiau asfalto tiesimo darbus turime spėti atlikti per lapkritį. Eismą reguliuojančių šviesoforų Karklės kelyje neliks per artimiausias dvi savaites", – tikino įmonės "Eurovia Lietuva" direktorius Vakarų regionui Artūras Valys.

Įmonės atstovas aiškino, jog lyjant lietui neįmanoma tvirtinti sankasos, pilti smėlio ir tankinti grunto.

"Visi laukai pilni vandens, o jis teka į žemiausias vietas. Tai yra – į šalikelių griovius. Jau vasara nebuvo palanki, o ruduo visai palaužė kantrybę. Visoje Lietuvoje žvyrkelių tiesimo darbai buvo įstrigę. Lietus ne tik kelkraščius, sankasas nuplovė. Viename objekte užbaigėme vieno kilometro ruožą, o per vieną dieną itin smarki liūtis nuplovė visą juodžemį su žolės sėklomis nuo ką tik suformuotų šlaitų. Ir vėl viską tenka daryti iš naujo", – prisiminė A.Valys.

Prašo pažymų

A.Valys tikino, kad kreipėsi į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, prašydamas nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančios pažymos.

"Šalyje skelbiamos ekstremalios situacijos. Tačiau apie kelininkų nuostolius niekas nekalba. Marijampolės rajone kartu su partneriais vykdomame objekte vanduo tiesiog užliejo kelią. Nukasėme sankasą, o vanduo pasipylė iš pievų ir užliejo patį kelią. Apie kokius darbus galime kalbėti?" – klausė A.Valys.

Identiška situacija skundėsi ir kitos stambios įmonės "Lemminkainen Lietuva" vadovas.

Statybos direktoriaus pavaduotojas Izidorius Brasas patikino, jog ne tik sankasos po vandeniu buvo paskendusios.

"Pagėgių krašte remontuojamas tiltas du kartus buvo po vandeniu. Turėjome laukti, kol nuslūgs potvynio banga, nes pati darbų aikštelė buvo vandenyje", – tikino I.Brasas.

Tilžės gatvė – žvyrkelis?

Jau dabar aišku, kad klaipėdiečiai lapkričio 1-ąją atidaromos Tilžės gatvės nesulauks. Darbai šiame objekte stringa dėl tų pačių priežasčių.

"Visi kanalai ir grioviai pilni vandens. Bėda ta, kad grunto kasimo ar lyginimo darbais lyjant negalime užsiimti", – sakė pavaduotojas.

Antras stambus užsakymas – Plungės aplinkkelio statyba įmonei "Lemminkainen Lietuva" taip pat buvo įstrigusi.

"Ten ypač sudėtinga situacija, ruožas yra ilgas, o eismas nesustabdytas. Pliaupiant lietui buvo sudėtinga dirbti. Tiek šiame objekte, tiek rekonstruojant Tilžės gatvę pagal sutartį numatytas antrinių žaliavų panaudojimas. Tai yra vadinamieji regeneruoti pagrindai. Panaudotos medžiagos specialiai paruošiamos, sumaišomos su specialiais rišikliais ir vėl naudojamos gruntui tvirtinti", – teigė I.Brasas.

Lyjant lietui šios technologijos neįmanoma imtis, nes pačios medžiagos permirksta. O kitą sluoksnį galima kloti tik leidus sukietėti pirmajam.

Kol kas įmonės atstovai tikina, jog iki gruodžio 15-osios Tilžės gatvėje vis dėlto pavyks pakloti bent vieną sluoksnį asfalto.

"Kitaip teks žiemai palikti žvyrkelį. Tačiau tai niekam nebūtų malonu. Žiemos ir pavasario sezonas yra ilgas, žvyruotu keliu tektų ilgokai važinėti. Jei miestas nespaus ir leis mums dirbti, viliuosi, spėsime bent vienu sluoksniu asfaltą pakloti. Net jei pavyktų pusę kelio padaryti, ir tai jau būtų daug. Bet regeneruoto pagrindo tiesimas užima daug laiko", – aiškino pašnekovas.

Net jei ir nepavyktų užbaigti šio objekto, darbų finansavimas niekur nepradings. Gatvė rekonstruojama iš Kelių fondo pinigų.

"Sudėtingiau dėl savivaldybės lėšomis finansuojamų darbų – Šilutės plente, žiedinėse sankryžose, Baltijos prospekte. Juos visus reikia užbaigti šiemet. Dirbsime naktimis", – žadėjo I.Brasas.

Galutinė Tilžės gatvės rekonstrukcijos darbų data yra numatyta kitų metų liepos 19-ąją. Apie dviejų kilometrų ilgio gatvės ruožo rekonstrukcija atsieis per 1,7 mln. eurų.

Kretingoje – be problemų

Vairuotojams, be Tilžės gatvės, nervus gadina ir Priekulės aplinkkelyje niekaip neužbaigiama žiedinė sankryža.

"Ten – mažiausiai bėdų. Šioje vietoje daugiau laiko atėmė tik grindinio dėjimas šalikelėse. Ten nereikėjo regeneruoto mišinio naudoti, o ir pačių projektinių sprendinių mažiau. Todėl asfaltą ten netrukus turėsime, bet vietoje trijų, viliuosi, spėsime du sluoksnius pakloti. Visų darbų iki sezono pabaigos tikrai nespėsime", – kalbėjo I.Brasas.

O štai Plungės aplinkkelio darbai vangiai stumiasi į priekį.

"Sutartis dėl šio objekto baigiasi kitąmet. Svarbu pirmiausia uždėti asfalto dangas, o visa kita jau nebevargins vairuotojų. Nors darbo čia daug – šlaitai, atitvarai, lietaus sistemos, kelio ženklai. Bet visa tai jau "lieka už kadro" ir netrukdo eismui", – aiškino pašnekovas.

Dar vienas rajono kelias, šią vasarą nervus gadinęs gyventojams, – ruožas tarp Skomantų ir Pėžaičių.

"Čia buvo nuardytas tiltelis. Tačiau rangovas žada laikytis grafiko ir darbus baigs", – pastebėjo S.Karbauskas.

Kretingoje, pasirodo, darbai vyksta sparčiausiai. Čia Vilniaus gatvės ir tilto per Akmeną rekonstrukcija užsiima įmonė "Žemaitijos keliai". Jos vadovas Albertas Stukas ramino, jog darbai vyksta pagal grafiką.

"Spėju, kad per liūtis vandens lygis buvo reguliuojamas, netvino. Didelių bėdų Kretingoje neturėjome, sudėtingiau yra dėl žvyrkelių programų. Darbų pabaiga čia numatyta kitais metais", – pažymėjo A.Stukas.