Beveik 5 mln. eurų

Nuo metų pradžios Irklų g. 1 teritorijoje zuja statybininkai. Čia kyla visiškai naujas socialinis namas, kuriame bus įrengti 36 butai. Iš jų devyni – pritaikyti žmonėms su negalia.

Netolimoje ateityje planuojamos ir dar vieno daugiabučio namo statybos Rambyno g. 14A sklype.

Šių abiejų daugiabučių statyboms prireiks 4,6 mln. eurų. Didžiąją dalį sumos – beveik 3,8 mln. eurų finansuoja ES, likusieji 833 tūkst. eurų keliauja iš savivaldybės biudžeto.

Toks savivaldybės išlaidumas kontrolieriams pasirodė ne iki galo aiškus.

Pavasarį Valstybės kontrolė vykdė patikrinimą ne tik Klaipėdos, bet ir kitų miestų savivaldybėse. Auditoriai suabejojo, ar tikrai verta statyti socialinius namus, jei nuomoti būstus būtų ne tik keliskart pigiau, bet ir efektyviau.

Savivaldybė savo pasirinkimą grindžia tuo, jog rinkoje būstų, pritaikytų neįgaliesiems, nėra ir tik statybos išspręstų šią problemą.

Maža to, skirsis ir statomų namų energinė klasė.

Eilės netrumpėja

Lietuvoje nuolat trūksta socialinių būstų, todėl 2012–2014 m. valstybė investavo daugiau kaip 21 mln. eurų, savivaldybės – 3,6 mln. eurų savo biudžetų lėšų.

Tačiau būsto laukiančiųjų eilės didėjo sparčiau, nei šis fondas.

Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė dienraščiui aiškino, kad 2015–2020 m. skirtos Europos regioninės plėtros fondo lėšos – 49,9 mln. eurų – taip pat neišspręs aprūpinimo būstu problemos, nes per penkerius metus savivaldybių socialinio būsto fondas bus padidintas 1 150 būstų.

Tuo metu eilėse jo laukia daugiau kaip 12 tūkst. asmenų ir šeimų.

Savivaldybės socialiniu būstu būtų aprūpinusios daugiau žmonių, jei prioritetą teiktų ne naujų būstų statybai, bet esamų butų rinkoje pirkimui.

"Atsižvelgdami į tai, kad savivaldybėse gali būti neefektyviai panaudotos ES lėšos, informaciją perdavėme Finansų ministerijai, kuri atlieka vadovaujančiosios institucijos funkcijas, Regioninės plėtros departamentui ir Centrinei projektų valdymo agentūrai. Pagal taisykles į sąrašą turi būti įtraukti tik tie projektai, kurie yra geriausi iš visų alternatyvų", – teigė R.Švedienė.

"Nėra normalu"

Nors darbai Irklų g. 1 įsibėgėjo, į Valstybės kontrolės išvadas atsižvelgusi ES lėšų skirstymą prižiūrinti Finansų ministerija laikinai sustabdė išmokų teikimą.

"Mes tik konstatavome faktą, o toliau jau tuos dalykus turėjo svarstyti ministerijų atstovai. Nes iš tikrųjų nėra normalu, jei socialinio būsto kainos iki dešimt kartų išpūstos, kai būtų galima kur kas daugiau jo įsigyti nei statyti", – tarstelėjo auditorė.

Su rangovais atsiskaitinėti turinti Klaipėdos savivaldybė statybų nestabdo ir, kol sulauks Finansų ministerijos atsakymo, žadėjo mokėti miesto biudžeto lėšomis.

Panaši situacija susidarė ne tik Klaipėdoje, bet dar keliolikoje savivaldybių. Administracija tikisi, kad tai – tik laikinas nemalonumas ir atgavus ES finansavimą bus galima judėti pirmyn.

Dar teks palaukti

ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas "Socialinio būsto fondo plėtra" yra skirtas pažeidžiamiausiems gyventojams, kurie dėl socialinės padėties negali rinkoje išsinuomoti būsto.

"Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės audito pastebėjimus dėl galbūt neefektyviai naudojamų savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrai skirtų ES lėšų, Finansų ministerija paprašė Regiono plėtros departamento teritorinių skyrių pakartotinai įvertinti socialinio būsto priemonės projektinius pasiūlymus. Siekiame įsitikinti, ar pasirinktas projekto įgyvendinimo būdas yra geriausiais", – akcentavo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Šiuo metu Finansų ministerija nagrinėja Regiono plėtros departamento pateiktus pakartotinio investicinių projektų pervertinimo rezultatus.