Apie tokio dokumento rengimą ministerija pranešė trečiadienį surengtame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kuriame domėtasi Kuršių marių tarša.

„Rengiamas Vandenų plėtros priemonių strateginis dokumentas, vadinama programa, kurioje be agentūros vykdomų upių baseinų rajonų valdymo planų, bus įtraukti ir potvynių rizikos valdymo planai ir Baltijos jūros būklės gerinimo priemonės“, – sakė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Viceministrės teigimu, dokumentas viešai bus paskelbtas gegužę, o jo tvirtinimas numatytas liepos mėnesį. Programą turės patvirtinti aplinkos apsaugos ir žemės ūkio ministrai.

Iki tol komitetui dar kartą bus pristatytos priemonės, nugulsiančios į teisės aktus. Bus numatytos institucijos, kurios jas turės įgyvendinti.

„Noriu akcentuoti koks tikslas. Pagal bendrąją vandens politikos direktyvą, turime pasiekti 90 proc. gerą vandens telkinių būklę iki 2027 metų ir tas tikslas įrašytas į 18-osios Vyriausybės programą“, – sakė R. Radavičienė.

Anot Aplinkos ministerijos atstovo Tomo Želvio, priemonių numatyta daug, šiuo metu jos atrinkinėjamos ir nugula į dokumentą.

Priemonės bus numatytos paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklės gerinimui bei Baltijos jūros vandens gerinimui, dar viena grupė priemonių susijusi su potvynių ir aplinkos apsaugos kontrolės stiprinimu, nurodė Aplinkos ministerija.

„Tai yra labai koncentruotos priemonių grupės, po jomis slypi tikrai daug konkrečių priemonių, iš viso tų priemonių numatyta apie 150. Dabar mes jas atrinkinėjame, žiūrime, kurias taikyti, kokias netaikyti“, – sakė T. Želvys.

Čia nėra pamario klausimas, čia visos Lietuvos klausimas.

Jo teigimu, iššūkių įgyvendinant priemones kyla su finansavimu.

„Europos Komisija praėjusio periodo vandens plėtros dokumento priemonių įgyvendinimui buvo skyrusi 25 mln. eurų, tai šiam periodui turime tik 10 mln. Daugiau nei du kartus sumažėjo finansavimas“, – pasakojo atstovas.

Programoje numatytas priemones vykdys ne tik Aplinkos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos, jos numatytos ir savivaldybėms, kitoms institucijoms ir įmonėms.

Šiuo metu vandens telkinių būklę Lietuvoje vertina Aplinkos apsaugos agentūra, tirianti keturis upių baseinus – Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos.

„Didžiausia problema yra Lielupės upių baseino rajone“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros vadovė Milda Račienė.

Pasak jos, 2014-2019 metais 63 proc. upių bendrai visuose baseinų rajonuose neatitiko geros būklės vertinimo. Antroje vietoje pagal problematiką Ventos upių rajonas. Taršą labiausiai lemia išplėtotas žemės ūkis.

„Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės ekologinė būklė minėtu laikotarpiu dešimtyje vietų buvo vidutinės būklės, bloga šešiose vietose ir labai bloga trijose vietose – sąsiauryje ir uosto teritorijose. Tai nulemia geografinė situacija, blogi mainai vandens apytakos ir, aišku, ten esančios ir krovos kompanijos, ir uostas, ir kitos įmonės“, – sakė M. Račienė.

Šešiolikoje iš devyniolikos Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės tyrimo vietų azoto koncentracijos būklė įvertinta kaip labai bloga.

Kuršių marių būklės svarstymą komitete inicijavusio socialdemokrato Lino Jonausko teigimu, ekologinė Kuršių marių būklė pablogėjo nuo 2011 metų , o naujausi aplinkosaugos tyrimų rezultatai rodo, kad ji išlieka kritinės būklės.

„Čia nėra pamario klausimas, čia visos Lietuvos klausimas. Tarša, kuri atkeliauja į Kuršių marias ir išteka į Baltijos jūrą pradeda kelionę kažkur šalia mūsų, šalia Vilniaus, šalia Kauno“, – komiteto nariams sakė L. Jonauskas.

Neišvalytos nuotekos į Kuršių marias patenka iš gyventojų namų bei verslo subjektų, teršia ir žemės ūkis. Tai lemia didelę azoto ir fosforo koncentraciją vandenyje, rodo tyrimai.