Aplinkos ministras taupymą supranta savaip. Milijonus iš baudų surenkančios ministerijos vadovas ekologinių nelaimių likvidavimui neskyrė nė cento. Tačiau viešųjų ryšių kampanijai nepagailėjo 400 tūkst. litų.

Sąmatą įslaptino

Aplinkos apsaugos rėmimo programos šių metų išlaidų sąmata, vos prieš mėnesį buvusi laisvai prieinama Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje, staiga dingo. "Klaipėdai" pradėjus domėtis, kodėl ji buvo taip greitai panaikinta, paaiškėjo, kad daugybė ministerijos darbuotojų net nežinojo, kad tai apskritai nutiko. Paskambinus keliais ministerijos telefonais, darbuotojai paslaugiai nurodinėjo, kaip interneto svetainėje surasti šį dokumentą.

Tačiau paaiškėjo, kad kovo 17-ąją ministro Gedimino Kazlausko pasirašyto dokumento neįmanoma aptikti ne tik ministerijos tinklalapio kuluaruose, bet ir Seimo tinklalapyje.

Ministro G.Kazlausko atstovas spaudai Tomas Beržinskas dienraščiui aiškino, kad esą šis teisės aktas yra vidaus naudojimo.

"Programos lėšų paskirstymas vykdomas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų panaudojimo tarybos sprendimu", – teigė T.Beržinskas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė tikino, kad ši programa nėra slaptas dalykas.

"Apie programos lėšų panaudojimą turi teisę žinoti visa Lietuva, tuo labiau tie, kurie moka aplinkosaugos mokesčius. Paaiškinimas, kad programos lėšos panaudojamos tarybos sprendimu yra bandymas pasislėpti už kolegialiai priimto sprendimo, t. y. aiškus bandymas išteisinti asmenį, pasirašiusį įsakymą, kuriuo patvirtinama Aplinkos apsaugos rėmimo programos išlaidų sąmata", – tikino Seimo narė.

Savireklamai – apvali suma

Baltijos aplinkosaugos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas stebėjosi, kodėl ministerija slepia, kaip bus panaudotos šios lėšos.

"Maža to, jie privalėtų sudaryti visiems laisvai prieinamą galimybę teikti paraiškas vienų ar kitų programų finansavimui. Turėtų būti aiškūs kriterijai gauti lėšas, aiški ir vieša tarybos sudėtis. Normalioje valstybėje privalu atsiskaityti, kodėl skirta lėšų vieniems aplinkos apsaugos projektams, o ne kitiems", – tikino Ž.Morkvėnas.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos pinigai surenkami iš gyventojų už įvairiausius pažeidimus, brakonieriavimą, taisyklių nesilaikymą. Taip pat pinigai imami ir iš juridinių asmenų, įmonių, kurių veikla padarė žalos gamtai. Vadinasi, gautos lėšos turėtų būti panaudojamos gamtai padarytos žalos kompensavimui.

Iš šitaip gautų 8 mln. litų ypatingų situacijų bei avarijų prevencijai ir pasekmių likvidavimui nerasta nė lito. Tačiau sutarčiai su viešųjų ryšių agentūra "VIP Viešosios informacijos partneriai" ministras atseikėjo 400 tūkst. litų. Žinant Vyriausybės raginimą sunkmečiu pirmiausiai mažinti išlaidas savireklamai, Tautos prisikėlimo partijos į šias pareigas pasiūlyto Aplinkos ministro G.Kazlausko apetitas įvaizdžio gerinimui – vis dar nenumalšinamas.

"Tai yra skandalas. Stebint naujojo ministro darbą, jaučiamas aiškus dėmesys vešiesiems ryšiams – kasdien platinama po pranešimą spaudai. Tačiau kai realiai nutiko ekologinė katastrofa Rokiškyje, kai išsiliejo teršalai, ministras nesivargino važiuoti į įvykio vietą. Reikėtų sugretinti aplinkos ministerijos deklaruojamus prioritetus su realiai skirstomomis lėšomis, ir viskas bus aišku", – apgailestavo Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Televizijai – tūkstančiai litų

Net 60 tūkst. litų Aplinkos ministerija skyrė visuomenės informavimui per televiziją, radiją ir internetą.

"Ką tik praūžęs žolės deginimo vajus parodė, kaip ministerija pasiruošusi tokiam stichiniam reiškiniui. Pats ministras viešai žadėjo bendradarbiavimą su Vidaus reikalų ministerija. Esą gaisrams gesinti ir jų prevencijai iš ministerijos bus skirta lėšų kurui. Žadėjęs pusantro šimto tūkstančių, vėliau šią sumą sumažino iki 60 tūkstančių, o realiai buvo skirta 32 tūkstančiai litų. Ši ministerija pademonstravo visišką nesugebėjimą susitvarkyti su ypatingomis ekologinėmis situacijomis. Vienareikšmiškai tai yra tragedija – tokių katastrofų padariniams ir prevencijai neskirta lėšų", – kraupo Ž.Morkvėnas.

Pasak Ž.Morkvėno, ministerija tesugebėjo skirti 50 tūkst. litų saugomų rūšių floros ir faunos informacinės sistemos sukūrimui.

Klaipėdoje – didesnė rizika

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys pripažįsta, kad uostamiestis yra ekologinių nelaimių rizikos zonoje, tačiau prisipažino neprašęs lėšų ypatingoms situacijoms ar gamtinių išteklių atkūrimui.

"Suprantu, kad čia gali nutikti visokių ekologinių nelaimių, tačiau jei ministerija taip nusprendė, matyt, jai geriau žinoti", – savo valdžiai norėjo įtikti A.Kairys.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius ne taip seniai viešai stebėjosi aplinkosaugininkų neryžtingumu. Kalbėdamas su Rimkų kvartalo gyventojais, kenčiančiais nuo "Neo Group" Pet granulių gamyklos išmetamų teršalų, meras stebėjosi, kodėl valstybinės aplinkos apsaugos institucijos neįstengia įsigyti mobilios oro taršą matuojančios įrangos. Tuomet gyventojai, pastebėję didesnį išmetamų į atmosferą teršalų kiekį, galėtų kviesti gamtosaugininkus į įvykio vietą.

Dabar šios gamyklos išmetamų teršalų kontrolė vyksta pagal prieš dvi savaites suderintą patikrinimų planą. Ar ne todėl užterštumo viršijimo fakto aplinkosaugininkams niekaip nepavyksta nustatyti?

"Čia ir uostas, ir gamybos pramonės koncentracija, ekologinės nelaimės gali nutikti bet kada. Už jų likvidavimus atsakingų institucijų požiūris man nesuprantamas", – tvirtino R.Taraškevičius.

Gamta pati susitvarko?

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A.Kairys tikino, kad viena didžiausių Klaipėdos krašte žalos gamtai byla kol kas – be pabaigos.

"Už išsiliejusias srutas bylinėjamės su "Grabupėlių" bendrove. Žala gamtai – 2 milijonai litų. Pernai sausį išsiliejo nafta Būtingėje. Tuomet bendrovė atlygino šimtą tūkstančių litų žalos ir sumokėjo dviejų šimtų tūkstančių litų baudą", – aiškino A.Kairys.

Paklaustas, ar reikalinga iš surinktų baudų atkurti ekologinės nelaimės vietoje sunaikintą augmeniją ir gyvūniją, A.Kairys atsakė: "O ką gamta? Gamta pati susitvarko".

Neseniai pajūryje krante aptikus nugaišusio ruonio patelę gamtosaugininkai ir veterinarai skėsčiojo rankomis, kad nėra lėšų kritusiam gyvūnui pašalinti. Įmitusį gyvūną išgabeno Kretingalės seniūnijos darbuotojai.

Smiltynę atsodino gyventojai

Pajūrio regioninis parkas iš specialios programos gaus 100 tūkst. litų pajūrio krantams tvarkyti. Kuršių nerijos nacionalinis parkas laukia prašytų 300 tūkst. litų krantotvarkai.

Tačiau paties didžiausio šalyje užfiksuoto Smiltynės gaisro padarinių likvidavimui šioje programoje lėšų nenumatyta. Visi sodinukai Smiltynės degimvietei atsodinti nupirkti iš gyventojų ir įmonių suaukotų lėšų.

"2006–2007 m. mes gavome gaisro likvidavimo darbams 1,337 mln. litų iš valstybės rezervo, specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Beveik milijono prireikė degimvietės išvalymui. Pernai atsodinta 32 hektarai, šiemet planuojama baigti atželdinti 16 hektarų. Jei ne žmonių pagalba, savo jėgomis nebūtume to padarę. Talkininkai ir piniginės aukos padėjo likviduoti šio gaisro pasekmes", – pripažino Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė.