„Jau įsigyta įranga – 125 komplektai bazinių stotelių, pastatomų nuteistųjų gyvenamose vietose, bei apykojų, uždedamų šiems asmenims ant kojų. Šios stotelės, fiksuojančios apykojų judėjimą, turi internetinį ryšį su serveriu, esančiu Kalėjimų departamento patalpose. Apmokyti dirbti su šia įranga ir darbuotojai. Sistema veikia nuo liepos pabaigos. Beliko kaip galima efektyviau ją panaudoti. Planuojame tai padaryti iki šių metų pabaigos“, – teigia projekto „Elektroninio stebėjimo priemonių taikymas lygtinai paleistiems nuteistiesiems“ vadovas Edmundas Žvirblis.

Šis projektas – vienas iš penkių 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo finansuojamos programos „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ projektų.

Pasak laikinai Kalėjimų departamento Probacijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas einančios Gintarės Burokienės, pagrindinė kategorija asmenų, kuriems taikomas elektroninis stebėjimas, yra lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos asmenys, kuriems taikoma intensyvi priežiūra. Šie asmenys, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, turi galimybę būti paleisti lygtinai iš įkalinimo įstaigos devyniais mėnesiais anksčiau, nei būtų paleisti lygtinai netaikant intensyvios priežiūros. Kita kategorija asmenų, kuriems gali būti taikomas elektroninis stebėjimas, yra probuojamieji (lygtinai iš pataisos įstaigos paleisti asmenys ir asmenys, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas) ir laisvės apribojimo bausme teisti asmenys, kuriems teismo nustatytų pareigų vykdymas gali būti kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pvz., draudimas tam tikru paros metu išeiti iš namų.

„Apykojės buvo pasirinktos todėl, kad tai yra šiuolaikiška ir patikima priemonė, naudojama ir daugelyje kitų Europos valstybių“, – akcentuoja G.Burokienė.

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriaus Juro Kilijono teigimu, šiuo metu jų tarnyba elektroninio stebėjimo priemonėmis prižiūri šešis lygtinai į laisvę paleistus nuteistuosius, kuriems teismas skyrė intensyvią priežiūrą, bei penkis asmenis, kurie savanoriškai sutiko, kad teismo įpareigojimas naktį neišeiti iš namų būtų kontroliuojamas tokiu būdu.

„Tai XXI a. priemonė, leidžianti stebėti asmens judėjimą visoje Lietuvoje, o ne tik nustatyti, ar jis yra namuose, tai leido ankstesnės mūsų naudotos priemonės. Ir tai suteikia galimybę efektyviau užtikrinti kitų teismo jam skirtų įpareigojimų – nesilankyti tam tikrose vietose ar nesiartinti prie nukentėjusio asmens – vykdymą“, – vardijo akivaizdžius baigiamo įdiegti naujojo projekto pranašumus J.Kilijonas.

Suskaičiuota, kad elektroninis nuteistųjų stebėjimas šia šiuolaikiška įranga, turinčia GPS (globalios padėties nustatymo) funkciją, reikalauja ir du tris kartus mažesnių finansinių resursų, negu jų tikrinimas važiuojant į gyvenamąsias vietas. Be to, tausojami ir probacijos tarnybų žmogiškieji resursai. Ir tai – ilgametė investicija.