Dvylika metų klaipėdiečiai buvo nepagrįstai verčiami registruoti savo keturkojus augintinius ir už juos mokėti mokesčius. Jau šiandien savivaldybei bus siūloma atsisakyti rinkliavos už gyventojų laikomus gyvūnus.

Per mėnesį – 5 litai

Nors savivaldybė ir gali įvesti rinkliavą už mieste laikomus gyvūnus, tačiau teismai jau įrodė, jog pagrindas, kuriuo ir yra organizuojama rinkliava, prieštarauja Lietuvos įstatymams.

Šiuo metu jokie teisės aktai nenumato, kad Lietuvoje privalu įregistruoti keturkojį gyvūną, tačiau gyventojai tai verčiami daryti.

Vos tik atlikęs katės ar šuns registravimo procedūrą gyventojas turi mokėti gyvūno laikymo daugiabutyje rinkliavą.

Uostamiestyje už katės laikymą renkamas trijų, o už šuns – penkių litų mėnesinis mokestis. Gyvūnų įregistravimas atitinkamai kainuoja dar penkis ir dešimt litų.

"Teismas pasisakė, kad registruoti ir ženklinti gyvūnus nėra savivaldybių kompetencija. Jeigu negalima žmogaus įpareigoti registruoti gyvūno, tada nebelieka pagrindo ir rinkti tą rinkliavą", – pastebėjo Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė.

Prievolė – nuo 2016-ųjų

Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, jog sostinėje įvestas privalomas gyvūnų registracijos ir identifikacijos reikalavimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui.

Klaipėdos gyvūnų laikymo mieste taisyklėse ši prievolė taip aiškiai nepažymima, tačiau numatoma kituose dokumentuose.

Uostamiesčio savivaldybės interneto svetainėje pabrėžiama, kad vietinės rinkliavos netaikymas neatleidžia gyvūnų savininkų nuo prievolės registruoti bei identifikuoti gyvūnus.

O vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose Klaipėdos mieste nuostatuose pažymima, jog mokestis už gyvūnų registravimą – privaloma įmoka, kurią kiekvienas gyventojas, įsigijęs gyvūnus uostamiestyje, privalo sumokėti.

Taigi, vos tik įsigijęs gyvūną klaipėdietis privalo jį įregistruoti ir tolydžio ploninti piniginę.

Tačiau prievolė įregistruoti keturkojį Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatoma tik nuo 2016-ųjų.

Rinkliava – atgrasanti

Gyvūnų teisių gynėjai pastebėjo, jog savivaldybių renkamas mokestis neretą augintoją atgrasė nuo gyvūnų įregistravimo.

Tai, kad vis mažiau klaipėdiečių registruoja augintinius ir moka rinkliavą, patvirtino ir nuolat mažėjantis lėšų surinkimas.

"Gyventojai kasmet vis pasyvesni. Šiemet labai mažai surinkta", – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Pašnekovo teigimu, klaipėdiečiai yra nepakankamai atsakingi, todėl vengia registruoti gyvūnus ir mokėti už jų laikymą.

"Galbūt ir nebaudžiamumas prie to prisideda. Dabar iš inercijos renkame tą rinkliavą. Nuo 2016-ųjų viskas pasikeis", – prognozavo L.Dūda.

Rinkliava už gyvūnų laikymą uostamiestyje renkama nuo 2002-ųjų. Per visą šį laiką mieste registruoti 5 386 keturkojai.

Pernai registruotas 71 gyvūnas, o šiemet – 50 šunų ir nė vienos katės. Šiemet klaipėdiečiai savivaldybei už savo keturkojus draugus jau sumokėjo 8,5 tūkst. litų. Pernai rinkliavos suma siekė apie 19 tūkst., o 2012-aisiais – 20 tūkst. litų.

Išleidžia 180 tūkst. litų

Savivaldybės atstovai dievagojosi, jog kasmet iš gyventojų surenkamų tūkstančių miestui itin reikia, nes tai padeda iš dalies padengti gyvūnų gerovei užtikrinti reikalingas išlaidas.

"Savivaldybė iš savo pinigų dar daug skiria", – užtikrino L.Dūda.

Miesto ūkio departamento direktorius pasakojo, kad už gyvūnų įregistravimo ir laikymo rinkliavą yra nuolat prižiūrimos keturios uostamiesčio šunų vedžiojimo aikštelės, keičiami gyvūnų ekskrementams pritaikytų šiukšlių dėžių maišeliai.

Tokių šiukšlių dėžių šiuo metu uostamiestyje yra dvi dešimtys.

Valdininkams nemažos rinkliavos dalies prireikia ir benamių gyvūnų priežiūrai.

"Mes išleidžiame apie 180 tūkst. litų beglobių kačių ir gyvūnų priežiūrai, nes nemažai jų sugaunama kiekvieną mėnesį", – pastebėjo L.Dūda.

Tačiau, B.Kymantaitės teigimu, visos šios paslaugos yra nevertingos, nes gyvūnų ekskrementai pripažinti bioskaidžia atlieka, todėl specialių šiukšlių dėžių jiems nereikia.

Esą surinktas keturkojų "dovanėles" gyventojai gali išmesti į bendrus konteinerius.

"Aikštelių taip pat negalima įrengti didelių, kad šunys galėtų laisvai lakstyti. Visuomet bus tokių, kurie liks už aikštelės ribų. Reikėtų skirti vietų, kur būtų leidžiama šunis vedžioti be pavadėlių, ir jas atitinkamai pažymėti, kad ten neitų tie, kuriems tai nepriimtina. Tada nereikėtų manipuliuoti aikštelėmis ir jų aptarnavimu, kuris gali būti kur kas brangesnis nei pati aikštelė", – teigė LGTAO vadovė.

Užregistravusieji – aklavietėje

Jau šiandien organizacijos atstovai ketina susitikti su uostamiesčio valdininkais ir aptarti galimybę rinkliavą panaikinti.

"Mūsų siekis – kad savivaldybės nebaidytų gyventojų, o skatintų ženklinti gyvūnus, nes nuo 2016 m. gyvūno nepaženklinusieji taps pažeidėjais. Todėl norime, kad per tą likusį laiką žmonės nebūtų atgrasomi įvairiomis rinkliavomis", – pastebėjo LGTAO vadovė.

Pašnekovės teigimu, sostinės pavyzdys – tik kovos pradžia. Vis dėlto kol kas bus siekiama su uostamiesčio valdininkais susitarti taikiai. Jeigu to padaryti nepavyks, dialogas gali tęstis ir teismo salėje.

Išaiškinus, kad savivaldybės negali versti gyventojų registruoti gyvūnų, aklavietėje lieka tie, kurie tai jau padarė.

"Savivaldybės gali sakyti, kad įstatymas jiems leidžia rinkti rinkliavą ir ji bus renkama iš tų, kurie jau buvo užsiregistravę, o naujų neregistruos. Tada matomas aiškus neproporcingumas tų, kurie jau užsiregistravo, atžvilgiu", – konstatavo gyvūnų teisių saugotoja.

B.Kymantaitės teigimu, abejotinas ne tik gyvūnų rinkliavos pagrindas, tačiau ir jos taikymas. Už augintinius kas mėnesį moka tik daugiabučių gyventojai, nors šunų vedžiojimo aikštelėmis naudojasi ir privačiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai.

"Daugiabučio gyventojas šiuo metu sumoka už kelis augintinius. Esame padarę analizę tų savivaldybių, kurios renka rinkliavas, ten logiškumo nerasta", – konstatavo pašnekovė.

Lauks teismo nutarties

Uostamiesčio valdininkai ironiškai vertina siūlymą nutraukti mokesčių ėmimą. Klaipėdos vicemero Artūro Šulco teigimu, kol kas situacijos sprendimo variantai dar neaptarti su į kovą kilusiais gyvūnų augintojais, todėl iš anksto prognozuoti pasikeitimus – sunku.

Vis dėlto savivaldybė yra suinteresuota registruoti miesto gyvūnus ir, jeigu savivaldai būtų palikta teisė už registravimą taikyti mokestį, tai ji, vicemero teigimu, galėtų būti ne didesnė nei vienas euras.

"Permainų tikrai bus. Kalbos, kad visai niekas neregistruotų gyvūnų, yra vėjai. Kaip tada būtų su pavojingų gyvūnų laikymu?" – klausė mero pavaduotojas.

Vicemeras neatmetė galimybės, jog toks sprendimas bus skundžiamas ir nėra galutinis, todėl pasiūlė laukti galutinės ir neskundžiamos teismo nutarties.

"Registravimas turėtų būti, tačiau jo kaina neturėtų trukdyti registruoti, nes mums svarbu žinoti, kiek turime gyvūnų, kad ir keturkojų", – pabrėžė A.Šulcas.

Pinigų negrąžins

Kai kuriuos klaipėdiečius, mokėjusius gyvūnų mokestį, nudžiugino sostinės pavyzdys.

Neretas, išgirdęs dar karštą naujieną, ėmė svarstyti, ar sumokėti šimtai negrįš į jų sąskaitas.

Tačiau nei gyvūnų teisių saugotojai, nei savivaldybės atstovai nemato pagrindo grąžinti klaipėdiečių sumokėtų pinigų.

LGTAO vadovės teigimu, miestiečių sumokėtus tūkstančius reikėtų naudoti įgyvendinant gyvūnų gerovės ir apsaugos programas, informuoti ir skatinti globoti gyvūnus.

"Tų programų, kurioms galima skirti pinigų, yra begalės", – užtikrino pašnekovė.

B.Kymantaitės nuomone, skatinant gyventojus registruoti gyvūnus, ilgainiui dingtų ir benamių gyvūnų problema, nes pasiklydęs registruotas gyvūnas bemat būtų grąžintas jo šeimininkui.

Vicemero teigimu, šiuo metu surinkti pinigai už klaipėdiečių keturkojus galėtų būti panaudoti nebent gyvūnų mylėtojų labui. Vis dėlto apie pinigų grąžinimą klaipėdiečiams A.Šulcas nedaugžodžiavo ir vėl siūlė laukti galutinio teismo sprendimo.

"Vilniaus situacija nebūtinai yra adekvati Klaipėdos. Mes niekuomet nenusirašinėjome taisyklių nuo Vilniaus, jis dažniau nuo mūsų nusirašinėja. Neskubėčiau daryti galutinių išvadų", – nukirto A.Šulcas.

Taigi kol kas klaipėdiečiai, nors šalies įstatymai to ir neįpareigoja, turės registruoti savo šunis ir kates bei mokėti savivaldybės nustatytą mokestį.

Situaciją pakeis tik galutiniai teismų sprendimai arba 2016-aisiais įvestas privalomas gyvūnų registravimas.