Pereiti į pagrindinį turinį

Mokiniams pasakojo apie intelektines vagystes

2017-04-19 09:11

Į buvusią savo mokyklą trumpam sugrįžo poetas, dramaturgas bei muzikantas Gintaras Grajauskas. Su gimnazistais susitikęs kūrėjas papasakojo, kodėl piratauti yra žalinga ir kaip nuo to kenčia patys autoriai.

Pamoka: savo buvusioje mokykloje apsilankęs G.Grajauskas gyvenimiškais pavyzdžiais iliustravo būtinybę saugoti autorių teises.

Vizitas po pertraukos

Artėjančios Pasaulinės intelektinės nuosavybės (PIN) dienos, kuri minima balandžio 26-ąją, proga Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija LATGA rengia edukacinių renginių ciklą.

Jo metu visoje Lietuvoje vyksta pačių autorių pamokos jaunajai kartai. Dešimt žinomų įvairių sričių menininkų grįžta į savo buvusias mokyklas, kad papasakotų moksleiviams apie piratavimo žalą bei suteiktų žinių apie teisėtus intelektinės nuosavybės naudojimo būdus.

Šia proga vakar Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnaziją aplankė G.Grajauskas. Nors šioje mokykloje mokėsi abu jo sūnūs, kūrėjas pripažino čia nebuvęs daugybę metų.

Pusiau juokais jis sakė su siaubu prisimenantis mokyklos laikus.

"Vis tiek mokykla yra prievartinė institucija. Galima sakyti tai pirmas susidūrimas su tikruoju gyvenimu, išėjimas iš jaukių zonų", – kalbėjo G.Grajauskas.

Rašytojas su vienuoliktokais pasidalijo gyvenimiška patirtimi, kai teko savo kailiu susidurti su piratavimu.

"Mano supratimu, būdamas vienas pats autorius smarkiai rizikuoja. Todėl pajutau būtinybę įstoti į autorių bendriją. Apie šios organizacijos naudą nežinai tol, kol jos neprireikia, o man su kūrybos vagystėmis tenka neretai susidurti", – akcentavo menininkas.

Susidūrė su piratavimu

"Kad būtumėme iš tiesų civilizuota šalis, reikia laikytis tam tikrų bendrų taisyklių", – mokiniams kalbėjo poetas ir dramaturgas G.Grajauskas, kuriam buvo patikėta pradėti PIN dienai skirtų renginių ciklą.

Savo buvusioje mokykloje viešėjęs menininkas prisiminė atvejus, kai buvo vagiami jo paties darbo vaisiai.

Kartą jauna roko grupė panaudojo poeto eilėraštį savo dainai. Perdirbo jį savaip ir pamiršo paminėti, kas autorius.

"Kadangi tai padarė dėl jauno amžiaus ir nežinojimo, pernelyg nepykau. Be to, jie manęs atsiprašė, sutvarkė dokumentus. O kitąkart vienas jaunas režisierius parašė projektą statyti mano pjesę ir gavo stipendiją. Manęs nepasivargino paklausti, ar sutinku, o kai pats jam paskambinau, mane tiesiog pasiuntė kuo toliau. Tąkart man labai pravertė tai, kad esu asociacijos LATGA narys. Istorija baigėsi tuo, jog jaunasis režisierius tiesiog negavo stipendijos", – įsitikinęs G.Grajauskas.

Pasak asociacijos LATGA viešųjų ryšių specialistės Jurgitos Kviliūnaitės, autorių teisių nepaisymas – didelė problema, su kuria reikia kovoti visais įmanomais būdais.

"Vienas jų – šis edukacinis projektas. Kas gali būti įtaigiau už pačių autorių, dėl piratų veiklos patiriančių didžiulę žalą, pasakojimas moksleiviams, kodėl nevalia vogti kūrybos. Labai tikiuosi, kad po šių pamokų daug žmonių pakeis savo požiūrį ir nustos manyti, kad siųstis kūrinius iš neteisėtų šaltinių yra labai šaunu. Juk imdamas tai, kas tau nepriklauso, tampi vagimi", – aiškino J.Kviliūnaitė.

Toli iki Vakarų?

Susitikime su gimnazistais dalyvavo ir muzikos grupės "Colours of Bubbles" lyderis Julijus Aleksovas. Jam irgi teko patirti kūrinių vagysčių.

"Keliskart esu girdėjęs savo dainas "Youtube" platformoje įkeltuose filmukuose. Kadangi tai buvo nekomerciniai filmukai, į teisininkus nesikreipėme, nors, žinoma, būtų malonu, jei žmonės atsiklaustų, ar gali naudoti mūsų kurtą muziką. Taip pat yra tekę rasti albumą "Linkomanijoje", kur jis buvo įdėtas nemokamam siuntimuisi be mūsų žinios. Galiausiai po derybų su piratais jis buvo išimtas iš tinklalapio", – pasakojo muzikantas.

Anot pašnekovo, mūsų šalyje piratavimo mastai dideli, nes esame posovietinė valstybė ir dauguma laikosi požiūrio – kam mokėti, jei galima gauti nemokamai?

"Mums dar labai toli iki Vakarų valstybių", – sakė J.Aleksovas.

"Baltic Software Alliance" duomenimis, Lietuva nuolat įvardijama kaip viena piratavimo lyderių pasaulyje kartu su kitomis Rytų Europos šalimis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų