1990 m. gegužės 29-ąją į steigiamąjį susirinkimą Rašytojų sąjungos salėje suėję įvairių kūrybinių ir kitokių sąjungų (įkuriant autorių bendriją LATGA dalyvavo ir Lietuvos išradėjai, mokslininkai, inžinieriai, architektai) atstovai nė įsivaizduoti negalėjo, su kokiais iššūkiais jiems teks susidurti.

Pavojingas „cenzūros“ agentūros įžūlumas

Pirmasis į kovą su įvairiais iššūkiais kaip LATGA tarybos prezidentas stojo Sąjūdžio veikloje aktyviai dalyvavęs menininkas, tuometinis Dailininkų sąjungos vadovas B. Leonavičius. Jo kandidatūrą į LATGA tarybos prezidentus parėmė irgi aktyviai LATGA veikloje reiškęsis prozininkas, literatūrologas, Rašytojų sąjungos pirmininkas Vytautas Martinkus. Beveik metus LATGA glaudėsi Dailininkų sąjungoje, kuri padėjo naujajai agentūrai ir finansiškai. Pirmosios narystės sutartys su autoriais buvo pasirašytos 1991 m. kovą, tuo pat metu Vyriausybė pavedė Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai LATGA-A (taip organizacija buvo pavadinta iš pradžių, vėliau pavadinimai keitėsi) vykdyti autorių teisių gynimo funkcijas.

Beje, tuo metu Lietuvoje dar veikė Maskvai pavaldi sovietinė autorių teisių agentūra VAAP. „Jie ne autorių teises gynė, o užsiėmė kūrybos cenzūra. Negana to, kai kurie autoriai gaudavo honorarus iš užsienio, tačiau jiems jie buvo išmokami ne užsienio valiuta, o rubliais“, – prisiminė B. Leonavičius.

Keitėsi ir laikai, ir pinigai, tačiau VAAP ne tik neketino nutraukti savo veiklos, bet ir įžūliai elgėsi su lietuviškos autorių teisių agentūros atstovais. Pirmasis LATGA tarybos prezidentas B. Leonavičius dabar su šypsena prisimena, kaip dvi dienas iš eilės su kolegomis autoriais tiesiogine to žodžio prasme šturmavo tarybinės agentūros patalpas Jogailos gatvėje Vilniuje. Nors autoriai rankose turėjo Lietuvos Vyriausybės nutarimą, kuriame buvo nurodoma patalpas ir dokumentaciją perduoti neseniai įkurtai lietuviškai agentūrai, tačiau tarybinės agentūros vadovybė pirmąją dieną juos išvarė jėga. „Po pirmojo šturmo valdžios atstovams pasakėme – mes patys atsiimsime tas patalpas, bet tik į kalėjimą, prašau, nesodinkite. Kitądien mes jau grįžome su penkiais Krašto apsaugos departamento pareigūnais. Mūsų oponentai išsikvietė OMON‘o milicininkus. Tie pažiūrėjo į dokumentus, pastovėjo ir išėjo. O mes likome“, – prisiminimais dalijosi žinomas autorius B. Leonavičius.

Labai svarbūs LATGA buvo 1992 m. Dėka kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio (jis LATGA autorių tarybos prezidento pareigas eis vėliau, pasibaigus B. Leonavičiaus kadencijai – nuo 1994 m. iki 1996 m.) užmegztos partnerystės su švedų kompozitorių sąjunga ir Švedijos autorių teisių bendrija STIM, LATGA kartu su Latvijos ir Estijos autorių teisių gynėjais kovą gavo 1 mln. Švedijos kronų dydžio Šiaurės šalių prizą savo veiklai vystyti. Liepą LATGA tapo visaverte tarptautinės autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacijos CISAC nare, o lapkritį buvo pasirašytos pirmosios abipusio atstovavimo sutartys su užsienio šalių bendrijomis. Dar viena svarbi data Lietuvos autoriams – 1994 m. gruodžio 14 d., kai Lietuva tapo „Berno konvencijos dėl literatūros ir meno apsaugos“ nare.

Įstatymą rašė patys

Net dvi kadencijas – nuo 1996 iki 2000 m. ir nuo 2008 iki 2012 m. Tarybos veiklą koordinavo eseistas, literatūros kritikas V. Sventickas (tarp jo kadencijų – nuo 2000 iki 2007 m. – Tarybai vadovavo kompozitorius Gintaras Sodeika). Jo vadovavimo tarybai laikotarpiu gimė Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (ATGTĮ), prie kurio nuostatų kūrimo LATGA visokeriopai prisidėjo. Įstatymas buvo priimtas 1999 m. gegužės 18 d., tačiau iki to reikėjo nueiti ilgą ir sunkų kelią, bendraujant su valdininkais ir politikais, semiantis patirties iš užsienio partnerių. „To įstatymo pagrindinis stūmikas ir rūpintojėlis buvo V. Martinkus. Žinoma, mes ten visi kišome nagus. Aišku, teko įtraukti ir samdytus teisininkus, galbūt kažką ir iš Seimo narių, bet didžiąją dalį to įstatymo parašėme patys. O po to jau ten užsiminėjome visokiomis veiklomis Seime, kad jis būtų priimtas, – prisiminė V. Sventickas. – Nemažai Seime buvo iš verslo atėjusių žmonių, kurie kalbėjo, kad nėra ko terliotis su tais autoriais ir reikia leisti toliau naudoti jų kūrybą be jokių sutarčių ir be jokio atlyginimo. Jie garsiai piktindavosi, kad restorane nuskambėjus dainai, pagal įstatymą už tai turi būti autoriui surinktas atlygis. Tai dar buvo tie laikai, kai tokius elementarius dalykus reikėdavo įrodinėti, visus šviesti ir pasakoti, kaip autorių sistema veikia visame pasaulyje.“

Nepaisant to, kad dėka švietimo iniciatyvų ar garsių teismo procesų visuomenės žinios autorių teisių srityje dabar gerokai gilesnės, V. Sventickas ragina autorius ir jų atstovus išlikti budriems ir kovoti dėl autorių teisių toliau: „Aš iki šiol įdėmiai seku ATGTĮ pakeitimus ir tendencijos mane neramina. Pastaruoju metu priimta keitimų, kurie naudingi kūrinių naudotojams, o ne autoriams.“

35-ojo gimtadienio proga jis naujajai LATGA tarybai bei administracijai linki išlikti ne tik budriems, bet ir solidariems: „Su Edmundu Vaitekūnu (buvęs LATGA direktorius, vadovavęs administracijai nuo 1990 m. iki 2012 m.) nemažai domėjomės būtent tokių organizacijų, kurios atstovauja kelių sričių autoriams, veikla. Jose visada buvo išlaikomas solidarumo principas. Matau, kaip per pastaruosius metus asociacija atsinaujino, veikia išradingiau, daugiau eina į viešumą. Taigi, viskas eina tik geryn, bet nuoširdžiai linkiu, kad tas solidarumo principas irgi nebūtų užmirštas.“

Byla – kaip edukacijos priemonė

Nuo 2012 iki 2020 m. LATGA tarybai vadovavęs kompozitorius T. Makačinas kaip didžiausią to laikotarpio autorių teisių srities iššūkį įvardijo kovą su piratavimu. Jo vadovavimo autorių tarybai laikotarpiu LATGA laimėjo bene garsiausiai nuskambėjusią vadinamąją „Linkomanijos“ bylą, negana to, organizacija vykdė visokias edukacines iniciatyvas, iš kurių garsiausia – „PIN diena mokyklose“. Beje, „Linkomanijos“ byla, padedant aktyviai įsitraukusiai žiniasklaidai, taip pat tapo puikia edukacijos priemone visuomenei bei pagrindu esminiams ATGTĮ pakeitimams, kurie gerokai apkartino gyvenimą interneto piratams. „Kalbant apie šią bylą, pagrindinius darbus atliko rašytojo Jono Liniausko (LATGA direktorius nuo 2012 iki 2020 m.) vadovaujama administracija su teisininkais, mes juos tik įgalinome veikti“, – kuklinosi T. Makačinas.

Kaip itin svarbią veiklos kryptį jis prisimena ir LATGA finansavimo fondų dalybos procesų skaidrinimą. „Iš tiesų ilgai ir kantriai dirbome siekdami pagerinti gaires, padedančias kuo skaidriau paskirstyti finansavimą autorių projektams“, – pasakojo jis.

Kantrybės jis linki tiek naujajai LATGA tarybai, savo darbą pradėjusiai 2024 m. rudenį, tiek administracijai. „Linkiu visiems daug entuziazmo ginant Lietuvos autorių interesus. Ir nepavargti, nes tai kasdienis kruopštus ir sunkus darbas“.

„Dabar yra labai įdomus laikotarpis ir pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria tiek LATGA, tiek visas pasaulis, yra dirbtinis intelektas. Dar prieš keletą metų nebuvo galima numanyti, kad DI rimtai kėsinsis į muzikos, literatūros, vizualiųjų menų ar kitokių meno sričių autorių darbo vietas. Mūsų laukia vienas sudėtingiausių visų laikų teisinių uždavinių – apibrėžti dirbtinio intelekto santykį su autoryste“, – sakė S. Stavickis-Stano, pernai tarybos pirmininko poste pakeitęs muzikos autorę Ramintą Naujanytę-Bjelle. – LATGA‘i gimtadienio proga aš linkiu tapti tikrais Autorių namais. Nors jau padarytas didelis žingsnis link šio tikslo, linkiu, jog ateityje kiekvienas autorius žinotų, kad LATGA yra jo antri namai. Tai yra tokia vieta, kur jie gali gauti tiek teisinę konsultaciją, tiek moralinį palaikymą. Visiems autoriams (kartu ir sau) linkiu nepamiršti, dėl ko kuriame. Juk kuriame dažniausiai dėl to, kad negalime be kūrybos gyventi. Ir joks dirbtinis intelektas, jokie kiti iššūkiai to iš mūsų neatims.“

Gimtadienis – unikalioje scenoje-name

Unikalioje LATGA Autorių namų scenoje Vingrių skvere birželio 13 d. įsikurs kino teatrai, fotografijos, piešimo ir garso studijos, vyks parodos, kūrybinės dirbtuvės, muzikos, teatro ir šokio pasirodymai, performansai.

35-ąjį gimtadienį per „Kultūros naktį“ švenčiančios asociacijos LATGA renginio dalyvių sąraše – „The Roop“, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „BIX“, Monika Pundziūtė, „punktò“, R. Naujanytė-Bjelle, Justė Kraujelytė, Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatras su spektakliu „Šuo ir beždžionė“, Monika Dirsytė, Solveiga Gutautė, Stefanija Nosovaitė, Algimantas Aleksandravičius, Urtė ir Antanas Jasenkos, Ilja Bereznickas ir daugybė kitų.

„LATGA Autorių namuose“ bus galima pamatyti virtualios realybės filmus „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“, lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ parengtą programą „Subtilūs reikalai“, „Poezijos pavasario“ dalyvių skaitymus.

„LATGA Autorių namų“ programos vinis – 21 val. prasidėsiantys populiariausių autorių apdovanojimai „Ad Astra“, kurių metu bus įteikti LATGA garbės ženklai per pastaruosius penkerius metus geriausiai savo kūrybą įdarbinusiems visų sričių autoriams ir skambės populiarūs pastarojo meto kūriniai, atliekami jų autorių bei atlikėjų („Sisters on Wire“, Ievos Zasimauskaitės, Monikos Pundziūtės, „The Roop“ ir kt.), pritariant grupei „Vilnius JJAZZ Ensemble“.

„Neįsivaizduojame geresnės vietos ir laiko savo gimtadieniui atšvęsti nei šis renginys, jau tapęs mūsų organizacijos vizitine kortele ir geriausiai atspindintis mūsų misiją – stiprinti ir vienyti autorių bendruomenę, kuri yra svarbiausia kultūros ekosistemos dalis, nors dėl savo darbo specifikos dažnai lieka „už kadro“. Gimtadienis – puiki proga atiduoti pagarbą šiai bendruomenei, tad šiemet renginio metu įteiksime LATGA garbės apdovanojimus „Ad Astra“ per pastaruosius kelis metus, mūsų turimais duomenimis, sėkmingiausiai savo kūrybą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje įdarbinusiems autoriams“, – atskleidė asociacijos LATGA vadovė Laura Baškevičienė.