Kelionės išvakarėse – paskutinės pasirengimo akimirkos. Pirmadienį Klaipėdos universiteto mokomasis tyrimų laivas „Brabander“ planuoja išplaukti į dviejų savaičių ekspediciją netoli Talino krantų.

„Sutrukdyt gali tik orai, niekas daugiau, nes turėjom išplaukti pirmadienį ryte, bet akivaizdu, kad neišplauksim, nes pirmadienį kvepia geru štormu. Visą dieną panašu, kad pūs nuo sekmadienio vakaro. Mes vis tiek šiek tiek priklausom nuo orų, tai tikiuosi, iš tikrųjų mes lauksim, kai tik rims vėjas, ir išjudėsim“, – sakė škunos „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras.

Suomijos įlankoje Klaipėdos universiteto mokslininkai ieškos Estijos vandenyse nuskendusių tarpukario Lietuvos laivų.

„Jie lyg ir yra rasti, bet mūsų uždavinys yra juos apžiūrėti specialiais prietaisais – autonominiais povandeniniais. Čia mums talkina karinės jūrų pajėgos. Ir identifikuoti, nustatyti tikrai, kad štai šitas nuskendęs laivas yra Lietuvos karo laivas, buvęs „Prezidentas Smetona“. Čia yra mūsų prekybinis laivas  „Panevėžys“, čia „Kretinga“ čia „Utena“, – pasakojo Klaipėdos universiteto vyr. mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Vladas Žulkus.

1917 m. Vokietijoje pastatytą minų laivą po dešimtmečio įsigijo Lietuva. Suteikus „Prezidento Smetonos“ vardą jis tapo pirmu ir pagrindiniu nepriklausomos Lietuvos kariniu laivu.

„Vienais duomenimis, jis žuvo užšokęs ant minos, kitais duomenim, buvo nuskandintas vokiečių povandeninio laivo. Bent jau to pavandeninio laivo vadas užsirašė sau paukščiuką, kad jis  nuskandino tą laivą“, – kalbėjo dr. V. Žulkus.

Netoli minininko, 70-80 metrų gylyje, guli 1939 m. nuskendęs didžiausias Lietuvos prekybinis laivas „Panevėžys“. Su druskos kroviniu plaukdamas iš tuomečio Leningrado į Švediją, laivas pateko į audrą ir nuskendo atsitrenkęs į uolą. Anglijoje statyti nedideli garlaiviai „Kretinga“ ir „Utena“, nuskendę 1941-aisiais, yra gerokai į rytus nuo Talino krantų.

Identifikavus laivus, iškelti jų neplanuojama, nes tai sudėtinga ir brangu. Tikimasi, kad rastus laivus estai paskelbs saugomais.