Klaipėdos universitete šiuo metu atliekami ežero baseino tyrimai. Juos užsakiusios Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos vadovas Ramūnas Lydis teigia, kad vandens kokybę siekiama išsiaiškinti prevenciniais tikslais.

„Kol kas visi duomenys rodo, kad vandens kokybė yra labai gera Platelių ežere, nesinori, kad taptų gera ar patenkinama, o tyrimą prevenciškai darome, norime pasižiūrėti, ar nėra iš aplinkui prietakos fosforo ir azoto junginių ar kitų teršalų, visus kitus parametrus“, – BNS sakė jis.

Pasak jo, nepaisant to, kad čia gera turizmo infrastruktūra, kasmet atvyksta daug lankytojų, labai gerą Platelių ežero vandens kokybę lemia tai, kad aplink nėra taršos objektų, miestų, dirbamos žemės.

„Ežero baseine nėra didelių taršos objektų, didelio miesto ir nuotekų vamzdžio, aplink pakankamai daug miškų, žemės ūkio naudmenų įtaka yra tik keliose vietose. Tie dalykai leidžia išsaugoti labai gerą vandens kokybę. Bent jau Žemaitijos regione Plateliai yra vienas iš švariausių ir skaidriausių ežerų“, – sakė R. Lydis.

Pasak direkcijos vadovo, vandens kokybės tyrimą nutarta atlikti keliose ežero vietose pastebėjus vandens žydėjimą, kuris gali signalizuoti apie pakitusią jo būklę.

„Mes turėjome signalų dėl lokalaus vandens žydėjimo, kilo klausimų, kodėl jie atsirado, tai tas tyrimas ir atsakys. Vandens žydėjimas reiškia, kad yra kažkokių biogenų ar maisto medžiagų, dėl kurių atsiranda dumblių, staigus jų pakilimas ir yra žydėjimas. Matyt, čia ir su klimato kaita kažkiek susiję, nes ir vidutinė metinė vandens temperatūra yra šiek tiek aukštesnė“, – kalbėjo R. Lydis.

Visas tyrimas, anot jo, trunka ilgiau nei metus, mokslininkai tiria vandens mėginius iš 15 skirtingų ežero vietų, aiškinasi biocheminę jo sudėtį, ežero dumblo pavyzdžius, analizuoja augalų paplitimą, stebi debetą, ežero nuotraukas iš kosmoso.

Galutinius tyrimų rezultatus ir išvadas planuojama gauti vasarį.

Kasmet ežero vandens mėginius tiria ir Aplinkos apsaugos agentūra, tačiau šie tyrimai nėra tokie išsamūs.