Liepė eiti pas nudistus
Skunde tarnybai išdėstyta, kad moteris Neringoje poilsiavo šių metų birželį.
„Deginausi paplūdimyje, gelbėtojai privažiavo keturračiu prie manęs ir pasakė, kad čia yra moterų pliažas, ir liepė man palikti paplūdimį bei nueiti į toliau esantį nudistų paplūdimį“, – skunde įvykio aplinkybes dėstė pareiškėja.
Pirmą kartą prie moters privažiavo mergina gelbėtoja, antruoju atveju esą keturračiu važiavo dviese – ta pati mergina gelbėtoja bei vyras gelbėtojas.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad jai yra atlikta krūtų šalinimo operacija dėl vėžio rizikos, jos plaukai yra trumpai kirpti, todėl, pasak poilsiautojos, vizualiai gelbėtojams atrodė „nemoteriškai“.
Iš manęs išsityčiojo, nes iki šiol nesuprantu, kaip gelbėtojai gali pagal išvaizdą nuspręsti, kokios lyties yra asmuo.
Moteris saulėje kaitinosi be viršutinę kūno dalį dengiančios maudymosi kostiumėlio dalies.
Iš moterų pliažo išprašytoji tarnybai rašė, kad gelbėtojų veiksmai sukėlė neigiamų pasekmių, nes sugadino poilsio dienas.
Toks gelbėtojų elgesys, pasak moters, įžeidė tuo, kad palaikė ją vyriškos lyties asmeniu.
„Iš manęs išsityčiojo, nes iki šiol nesuprantu, kaip gelbėtojai gali pagal išvaizdą nuspręsti, kokios lyties yra asmuo. Tai tegul visų poilsiautojų tikrina asmens dokumentus ir taip įsitikina, kokios lyties asmuo. Kodėl tik aš išvaryta, o prie kitų moterų nebuvo privažiuota? Lankiausi moterų paplūdimyje ir lankysiuosi, kol tokie dar Lietuvoje bus“, – piktinosi moteriškė.
Paaiškėjo: išprašyti iš paplūdimio žmogaus, nes jis vizualiai atrodo neturintis konkrečios lyties požymių, niekas neturi teisės. D. Vasiliauskienės nuotr.
Priekabiavimas dėl lyties?
Pareiškėja skunde nurodė, kad gelbėtojų veiksmus ji vertina kaip priekabiavimą dėl lyties.
„Nes, kaip minėjau, mano nuomone, negali gelbėtojai nustatinėti pagal išvaizdą, kokia yra asmens lytis. Juolab yra asmenų, pasikeitusių lytį. Gelbėtojų elgesys mane pažemino ir sumenkino“, – nuoskaudą reiškė moteris.
Pareiškėja klausė, ar Neringos miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos darbuotojai gali subjektyviai pagal išvaizdą nuspręsti, kaip turi atrodyti moteris, ar tokiais atvejais gelbėtojai turi tikrinti visų asmenų asmens tapatybės korteles?
Taip pat klausė, kaip gelbėtojai vertintų asmenį po lyties keitimo?
Pareiškėja prašė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikti administracinę skundo tyrimo procedūrą.
Pamanė, kad tai vyras
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė kreipėsi paaiškinimo į Neringos savivaldybę, biudžetinę įstaigą „Neringos paslaugos“, kuriai pavesta prižiūrėti paplūdimius.
Pateiktame atsakyme incidente dalyvavusi gelbėtoja paaiškino, kad ji vizualiai nustačiusi, jog moterų paplūdimyje yra vyriškos lyties asmuo, mandagiai pasiūlė asmenį iš to paplūdimio teritorijos pasišalinti.
Tačiau paaiškėjo, kad gelbėtojai iš viso neturi teisės išprašyti poilsiautojų iš vienų ar kitų paplūdimių.
Tai savo paaiškinime konstatavo pati gelbėtoja.
Birutė Sabatauskaitė. G. Bartuškos nuotr.
Vyksta lankytojų apžiūra
Lygių galimybių kontrolierė prašė paaiškinti, kokiu teisės aktu remiantis buvo prašoma moterį palikti paplūdimį.
Taip pat prašyta patikslinti, ar pareiškėja sėdėjo, gulėjo ar stovėjo, ar ji dėvėjo apatinę maudymosi kostiumėlio dalį.
Įstaigos „Paslaugos Neringai“ tuometė direktorė tarnybai paaiškino, kad „fiziniai lyties požymiai identifikuojami paplūdimio lankytojų vizualios apžiūros būdu“.
Jeigu paplūdimį prižiūrintiems gelbėtojams kyla įtarimas, kad moterims ar vyrams skirtuose paplūdimiuose yra priešingos lyties atstovas, gelbėtojai, siekiantys sumažinti konflikto riziką, gali rekomenduoti (pasiūlyti) palikti moterų ar vyrų paplūdimio teritoriją ar pereiti į bendrąjį ar nudistų paplūdimį.
„Gelbėtojai neturi teisės reikalauti palikti paplūdimio teritorijos, taip pat neturi teisės prašyti pateikti asmens tapatybės dokumentą“, – rašoma paaiškinime.
Viršijo įgaliojimus?
Įstaigos direktorė, atsakydama į klausimą, kokiais teisės aktais remiantis gelbėtojams suteikiami įgaliojimai, išaiškino tvarkas.
Gelbėtojai neturi teisės savo iniciatyva duoti nurodymų poilsiautojams palikti paplūdimį.
„Nurodymą palikti paplūdimį asmeniui gali duoti tik policijos pareigūnai ir tik įsitikinę, kad moterų ar vyrų paplūdimyje esantis asmuo yra priešingos lyties“, – rašoma įstaigos vadovės paaiškinime.
Įstaigos vadovė kėlė versiją, kad moteris gal ir galėjo atrodyti kaip vyras.
„Paminėtina, kad pareiškėja savo skunde pati nurodė, kad jai atlikta krūtų šalinimo operacija bei kad jos plaukai nukirpti trumpai. Taigi, vizualiai pareiškėja atrodė kaip vyriškos lyties asmuo. Būtent todėl gelbėtojai vizualiai pasirodė, kad pareiškėja yra vyriškos lyties“, – išvadas darė direktorė.
Įstaigos vadovė aiškino, jog pasitaiko atvejų, kad ir pačios moterys ar vyrai praneša gelbėtojams apie tai, kad moterų ar vyrų paplūdimyje yra priešingos lyties asmuo, ir prašo, kad toks asmuo iš pliažo teritorijos būtų išprašomas.
Taisyklėmis nėra specifiškai reglamentuojama, kaip fiziškai atrodantys asmenys turėtų būti priskiriami moterims arba vyrams.
Paaiškinimai – prieštaringi
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad gauti pareiškėjos, įstaigos direktorės bei gelbėtojos paaiškinimai tarpusavyje yra prieštaraujantys.
Nors buvo aiškinta, kad moters niekas iš paplūdimio nevarė, ši tikino, kad jai net ranka buvo parodyta kryptis, kur reikėtų eiti – į nudistų pliažą.
Lygių galimybių kontrolierė konstatavo, jog Neringos savivaldybės patvirtintose tvarkose išaiškinta, kad moterų pliažas yra skirtas tik moterims.
Taip pat įtvirtintas draudimas lankytis bendruose paplūdimiuose nuogiems asmenims.
„Taisyklėmis nėra specifiškai reglamentuojama, kaip fiziškai atrodantys asmenys turėtų būti priskiriami moterims arba vyrams. Taip pat nėra reglamentuota, kas ir kokiais kriterijais, požymiais vadovaujantis turi teisę identifikuoti asmenį moterimi, vyru arba kitos lyties asmeniu. Taisyklėse nėra nustatyta, kaip ir kas turėtų reaguoti, jei moterims skirtame paplūdimyje pastebimas vyras arba asmuo, kurio lytis negali būti identifikuojama pagal jo fizinę išvaizdą, ir ar apskritai turėtų reaguoti“, – išvadą padarė kontrolierė B. Sabatauskaitė.
Tvarkos: nors Neringos gelbėtojai vizualiai nustatinėja žmonių lytį, aiškėja, kad jokiose taisyklėse nėra specifiškai reglamentuojama, kaip pagal fizinę išvaizdą asmenys turėtų būti priskiriami moterims arba vyrams. A. Aleksėjūnaitės nuotr.
Skundo nagrinėjimą nutraukė
Po susirašinėjimų, papildomų patikslinimų teikimo kontrolierė suabejojo įvykio aplinkybių tikslumu.
Kadangi įvykis nebuvo nufilmuotas, neįrašytas pokalbio su gelbėtoja garsas, suabejota, ar viskas vyko taip, kaip pasakoja viena ir kita pusės.
Pareiškėja nurodo vienaip, o gelbėtoja ir biudžetinės įstaigos vadovė – kitaip.
„Skundo tyrimo metu gauti paaiškinimai dėl skundžiamų aplinkybių nepatvirtina jų, todėl negali būti vertinami kaip teisiškai pagrįsti, patikimi, objektyvūs ir pakankami patvirtinti skundžiamas aplinkybes dėl galbūt vykdytų priekabiavimo veiksmų Nidos moterų paplūdimyje“, – rašoma kontrolierės sprendime.
Išvaizda gali neatitikti standartų
Lygių galimybių kontrolierė, nors ir nusprendė nutraukti skundo tyrimą, turėjo pastabų dėl situacijos.
„Visuotinai žinoma, kad asmenys moterų, taip pat ir vyrų, paplūdimiuose yra nuogi arba apsinuoginę atitinkamą kūno dalį, ir todėl yra žymiai labiau pažeidžiami, ypač turint omenyje fizinės išvaizdos ypatumus, kurie gali neatitikti visuomenei žinomų ir įsivaizduojamų išvaizdos standartų. Fizinė išvaizda gali būti pakitusi po chirurginių intervencijų dėl vėžio rizikos (kaip skundo tyrimo atveju) bei kitokių procedūrų. Todėl galima numanyti, kad gelbėtojo ar kito asmens garsiai išsakoma nuomonė apie asmens priskyrimą vienai ar kitai lyčiai, kuri galbūt yra paremta jo vidiniais įsitikinimais ir kuri nesutampa su to asmens lytimi, gali turėti priekabiavimo dėl lyties požymių, įžeisti, pažeminti asmenį, sukelti žmogui neigiamas ilgalaikes pasekmes“, – teigė B. Sabatauskaitė.
Pasak kontrolierės, gelbėtojų elgesys ir pasakyti žodžiai, tiksliau – siūlymas palikti paplūdimį, adresuoti atitinkamos lyties asmeniui, neteisingai identifikavus jo lytį, gali sukelti neigiamų padarinių.
„Žmogus, kuris gali būti neteisingai identifikuotas moterimi arba vyru, paplūdimyje neprivalo pateikti asmens tapatybės dokumentų bei aiškinti viešai gelbėtojams arba kitiems įgaliotiems asmenims, kokia jo lytis, kad jis turi kiek kitokius fizinius požymius, kurie nėra priskirtini įsivaizduojamai lyčiai. Šie klausimai yra itin jautrūs, privataus pobūdžio ir turėtų būti sprendžiami itin diskretiškai ir, žinoma, vertinant realų konfliktinės situacijos atsiradimą“, – pabrėžė B. Sabatauskaitė.
Naujausi komentarai