Atskleidė nutylėtas istorijas

Trys pasakotojos – Milda Varnauskaitė, Ariane Pawin ir Oksana Zhuravel-Ohorodnyk atskleidė moterų drąsos, netekties ir pasipriešinimo istorijas, kurios dažnai pamirštamos ir nutylimos šiandieniniame pasaulyje.

„Visais laikais moterys kovojo ir priešinosi, tad negalima jų ir toliau laikyti nematomomis“, – teigė prancūzų aktorė A. Pawin.

Jaudinančia pasirodymo kulminacija tapo pasakojimas apie Oną Lukšienę – partizano Jurgio Lukšos motiną, kuri sovietams, išniekinus sūnaus kūną, tyliai, slėpdama ašaras, skarele surinko žemę su įsigėrusiu sūnaus krauju ir palaidojo.

Renginys buvo jautrus ir poetiškas – skambėjo gyva muzika, dainos, skaitomi karo metu rašyti moterų laiškai.

„Pasirodymo garso takelis – ukrainiečių liaudies muzika – lopšinės, raudos ir pasipriešinimo dainos. Jos man intuityviai atėjo į galvą per repeticijas – kai mintyse klausiausi teksto, natūraliai atsirasdavo tam tikros melodijos“, – pasakojo O. Zhuravel-Ohorodnyk.

Pirmoji premjera – Klaipėdoje

Pasak projekto kūrėjų, pasirodymo „Partizanių dainos“ premjera įvyko pernai metų rugsėjį Prancūzijos mieste Grenoblyje, Rezistencijos ir deportacijų muziejuje.

Pasirodymas buvo Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje dalis.

„Nusprendus pasirodymą atvežti gastrolėms į Lietuvą, iškart kilo mintis jį pasiūlyti Kauno devintojo forto muziejui, nes jame yra saugojami Lietuvos partizanės-ryšininkės Albinos Norkutės-Kairienės iš Sibiro parsivežti įrankiai“, – teigė šiuolaikinio istorijų pasakojimo pradininkė Lietuvoje M. Varnauskaitė.

Klaipėda tapo pirmuoju miestu, kuriame šis projektas buvo pristatytas Lietuvoje, o pasirodymų gastrolės dar tęsis.

Pasirodymas keičia požiūrį

Pasakojimai vyks ir kituose Lietuvos miestuose – Panevėžyje, Tauragėje, Kaune ir Viniuje.

Projektas finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.

Pasak M. Varnauskaitės, šis muzikinis pasakojimas pakeitė požiūrį apie moteris ir tik dar labiau sustiprino pasiryžimą pasakoti jų istorijas.

„Nyderlanduose pirmiausia istorijas pradėjau pasakoti angliškai, o tik po to – lietuviškai. Tačiau visada, net ir veikdama tarptautinėje erdvėje, gręžiuosi į tai, kas man pažįstama – į savo istoriją bei šaknis“, – teigė M. Varnauskaitė.