Lauko parodos sudarytojai tikisi, kad lankytojams ji padės atsakyti į klausimus, kaip gimė putinizmo ideologija, kodėl ji provokuoja tokią agresyvią Rusijos politiką kaimynių atžvilgiu ir kels kitus susimąstyti verčiančius klausimus.

Taip pat svarstoma, ar Ukrainai pavyks atsilaikyti, ką dar Europos visuomenės gali padaryti šios šalies labui.

Stenduose lankytojai ras informacijos ne tik apie dabar vykstantį karą, jo skaudžius padarinius, bet ir apie pirmąjį jo etapą, prasidėjusį 2014-aisiais.

Primenama, kad šių metų vasario 24-ąją Rusijos Federacija pradėjo antrą karo prieš Ukrainą etapą.

O norintieji sužinoti daugiau galės paskaityti ir apie dar ankstesnius laikus – apie Rusijos veiksmus XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje, kai kariavo "bandomuosius karus".

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus atstovai nurodė, kad parodą parengė Ukrainos nacionalinės atminties instituto bendradarbiai, sąveikaudami su Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerija.

Lietuvoje parodos adaptavimo, išplėtimo ir parengimo eksponavimui darbus atliko Lietuvos istorijos institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos Seimu.

Parodą Lietuvoje kūrė istorikai Alvydas Nikžentaitis, Aurimas Švedas, Svitlana Liachovec.

Tokių Ukrainos miestų kaip Buča ar Mariupolis pavadinimai tapo Rusijos kariuomenės brutalumo ir nusikaltimų žmoniškumui simboliais.

Parodą Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje galima apžiūrėti iki spalio 9 d.