Artėjant Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia prisiminti Kazį Trukaną (1892–1957).

Šio Klaipėdos krašto kultūros veikėjo, švietėjo 120-osioms gimimo metinėms skirtą renginį Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (Didžioji Vandens g. 2) organizuoja penktadienį 16 val. K.Trukano paminėjimo vakarą bus pristatyta iki balandžio 7-osios veiksianti paroda „Pedagogo, visuomenės veikėjo Kazio Trukano gyvenimo kelias“. Renginyje dalyvaus Mažosios Lietuvos reikalų tarybos atstovas menotyrininkas Petras Šmitas, Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba, K.Trukano artimieji.

K.Trukanas gimė 1892 m. sausio 28 d. Andrelėnuose (Undrelėnuose), Vidžių valsčiuje, Breslaujos apskrityje. Mokėsi Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje ir Vilniaus kunigų seminarijoje, kurią baigė 1915 m. Artėjant vokiečiams jis pasitraukė į Rusiją, kunigavo Zadorožnėje ir Ikaznėje (Baltarusija), rūpinosi karo pabėgėliais lietuviais. 1919 m. K.Trukanas grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas Švenčionėlių parapijos kunigu. 1920 m. išvyko į Vokietiją, Miunsterio universitetą, studijuoti filosofijos, istorijos ir lotynų kalbos. Ten 1924 m. apsigynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją.

Grįžęs į Lietuvą K.Trukanas apsigyveno Švenčionyse, dirbo mokytoju, lietuvių gimnazijos direktoriumi, organizavo lietuviškas organizacijas, dalyvavo jų veikloje. 1925 m. jis buvo pasiųstas mokytojauti į Klaipėdą. Nuo 1925 m. dėstė lotynų kalbą ir istoriją Klaipėdos lietuvių (vėliau Vytauto Didžiojo) gimnazijoje, 1929 m. buvo paskirtas šios gimnazijos direktoriumi, jai vadovavo iki 1940 m. K Trukano rūpesčiu 1934 m. buvo pastatyti nauji gimnazijos rūmai.

Į visuomeninę veiklą įsijungęs jau 1925 m., K.Trukanas daug dirbo Klaipėdos krašto švietimo srityje. Drauge su kitais šio krašto lietuvių veikėjais 1926 m. įsteigė Klaipėdos krašto mokyklų draugiją, kurios pastangomis buvo įkurtos lietuviškos gimnazijos Pagėgiuose ir Šilutėje, Spartesnioji mokykla Klaipėdoje, krašte išplėstas privačių lietuviškų mokyklų tinklas. Nuo 1929 m. K.Trukanas buvo Klaipėdos krašto Visuomenės sąjungos valdybos pirmininkas, 1934 m. – vienas iš Lietuviškųjų organizacijų komiteto steigėjų. 1938 m. jis buvo išrinktas į Klaipėdos krašto Seimelį, aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto lietuvių visuomeninių ir kultūrinių draugijų bei organizacijų veikloje.

1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, K.Trukanas rūpinosi gimnazijos inventoriaus perkėlimu į Palangą ir iki 1940 m. vadovavo ten veikusiai Vytauto Didžiojo gimnazijai. 1940 m. jis persikėlė į Vilnių, 1941–1944 m. buvo Vilniaus 1-osios vidurinės mokyklos direktoriumi. 1945 m. pradžioje, baigiantis karui, grįžo į Klaipėdą. 1945 m. balandžį buvo paskirtas miesto 1-osios vidurinės mokyklos direktoriumi. 1946 m. gruodžio 7 d. buvo suimtas ir ištremtas, iki 1954 m. kalėjo Mordovijos ir Sverdlovsko srities lageriuose. Paleistas grįžo į Klaipėdą. Po metų pradėjo dirbti Klaipėdos viešojoje bibliotekoje (mokytojauti jam buvo uždrausta). K.Trukanas mirė 1957 m. rugsėjo 19 d.