Šimto įstatymų, penkių šimtų Vyriausybės nutarimų ir dar tiek pat ministrų įsakymų bei žinybinių aktų pakeitimas – tokia apskričių viršininkų administracijų panaikinimo kaina.

Šie skaičiai vakar pateikti Lietuvos apskričių vadovų sąjungos posėdyje Vilniuje, svarstant apskričių reformos vizijas.

Pasak Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo Artūro Šulco, kol kas svarstoma galimybė apie visišką apskričių viršininko administracijų panaikinimą, nors yra pasiūlyti trys variantai. Išsakytas siekis, kad tai būtų padaryta iki sausio 1 d.

"Sunkiai įsivaizduoju, kaip tai turėtų pavykti. Reikėtų pakeisti daug įstatymų, Vyriausybės nutarimų, įsakymų, žinybinių aktų. Siekis aiškus, tačiau, kaip tai seksis įgyvendinti, neaišku", – tvirtino pavaduotojas.

A.Šulco teigimu, apskričių viršininkų administracijų funkcijos būtų perduotos kitoms įstaigoms. Dalis jų atiteks savivaldybėms. Išnyks tos funkcijos, kurios dubliuojasi su kitomis institucijomis.

Ministerijos yra pareiškusios pozicijas, kur kokias funkcijas norėtų matyti.

"Įsivaizduoju, kad didelė dalis apskričių viršininkų administracijose dirbančių žmonių pereis į funkcijas perėmusias įstaigas. Jiems pasikeis tik įstaigos, kuriose dirba, pavadinimas. Norėtųsi, kad darbuotojų skaičius sumažėtų 50 proc., tačiau realiai darbo neteks vargiai 30 proc. dabartinių įstaigos darbuotojų", – tvirtino pavaduotojas.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje dirba per 200 žmonių.

Ateinančią savaitę, kokiu būdu reikėtų pertvarkyti regionų politiką, spręs Vyriausybės strateginio planavimo komitetas.