Rudenį šie povandeniniai eksponatai bus demonstruojami parodoje Lietuvos jūrų muziejuje.

Šalies teritoriniuose vandenyse Lietuvos ir Vokietijos narų komanda tinklų vaiduoklių jau ieško penkerius metus. Tyrimais užsiima viešoji įstaiga „Baltic Sea Heritage Rescue Project“ („Baltijos jūros paveldosaugos projektas“).

„Didelis pavojus žuvims“

Šiuo metu narai dirba ties laivu „Edith Bosselmann“, kurį rusų povandeninis laivas susprogdino 1942 metų pabaigoje.

Laivas apkibęs žvejybiniais tinklais, sukelia pavojų povandeninio pasaulio gyventojams ir teršia vandenį, teigia specialistai.

„Su tinklais vaiduokliais problema paprasta – į juos įsivelia kriauklytės, zooplanktonas. Juos valgo žuvys, o žuvis valgome mes. Tai nesustabdoma mikroplastiko grandinė“, – penktadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė Baltijos jūroje vykstančio projekto koordinatorius Linas Duoblys.

Anot jo, mokslininkai paėmė vandens mėginius, kurie parodė, jog mikroplastiko koncentracija gilesniuose vandens sluoksniuose dar didesnė nei paviršiuje.

Nardytojo Tomo Kuerteno (Tomo Kiurteno) iš Vokietijos teigimu, šie tinklai daro žalą patiems laivams, prie kurių prisikabinę į juos daužosi, o taip pat ir gyvūnams.

„Didelis pavojus žuvims ir jūros mikroorganizmams. Prieš porą dienų tinkluose radome metro ilgio žuvį, kuri buvo įsipainiojusi ir jau negyva. Ji pritraukia kitas žuvis, kurios irgi įsipainioja“, – sakė T. Kiurtenas.

Į tinklus įsipainioja ir ruoniai, kuriuos tenka slaugyti Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams.

Anot T. Kiurteno, tinklo nukarpymas ir iškėlimas iš vandens yra labai sudėtingas ir pavojingas procesas. Prieš porą dienų keturių narų komanda su specialiais įrankiais nukarpė 70 metrų aukščio ir apie dešimties metrų pločio tinklų segmentą.

„Didžiausia problema, kad šią plieninę vielą tinkluose reikia pjaustyti po gabaliuką specialiu įrankiu. Labai svarbu būti atidžiam, nes tinklas yra įtemptas, žmonės turi išgirsti, kada jis atsikabina, saugotis. Pavojingiausia nukirpti paskutinius centimetrus, nes tinklas ims labai greitai kilti“, – sakė nardytojas.

Pasak T. Kiurteno, jei nardytojas prisikabintų prie tokio tinklo, jis būtų su visa jėga pakeltas į paviršių ir greičiausiai žūtų.

Dokumentuoja laivus

Per penkerius metus, kai vyksta projektas, nardytojai ne tik pjaustė tinklus, bet ir padarė tūkstančius nuotraukų daugiau kaip dešimties ties Lietuvos krantais per karus nuskendusių laivų.

Archyvinė medžiaga padeda Lietuvos jūrų muziejui pateikti informaciją visuomenei apie radinius, šių laivų istoriją.

Tai labai pavojinga.

Anot kitos nardytojos iš Vokietijos Sabine Kerkau (Sabinos Kerkau), pasitaiko, jog be kitų radinių, aptinkama ir žmonių kaulų. Tuomet stengiamasi surasti laivu plaukusios įgulos sąrašą.

„Stengiamės sužinoti, kas buvo laive, kas tai per žmonės. Kartais randame tų jūreivių anūkus, susisiekiame, pasakome, kur yra žuvęs jų senelis. Šie žmonės, būna, atvyksta į Klaipėdą, daro jūroje ceremoniją”, – sakė S. Kerkau.

Pasak jos, radinių laivuose aptinkama įvairių, tačiau pagrindinis tikslas surinkti informaciją, o ne juos iškelti.

„Tai labai pavojinga. Neriame giliau nei 40 metrų, kur ne visi nardytojai gali panerti. Mūsų tikslas nėra paimti rastus daiktus, ką randame – dokumentuojame, fotografuojame. Ten giliai, 3-4 laipsniai šilumos, nėra šviesos, Baltijos jūroje mažai druskų, laivai atrodo, lyg būtų nuskendę vakar“, – kalbėjo nardytoja.

Jos teigimu, Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais nuskendusiuose laivuose aptinkama įvairių radinių – nuo stalo įrankių, lėkščių, puodelių iki laivo varpų. Kai kurie radiniai paženklinti laivų vardais.

Surengs parodą

Lietuvos jūrų muziejus rudenį ketina Neringos forte surengti nardytojų aptiktų radinių, ištrauktų tinklų, taip pat ir informacinę parodą bei konferenciją.

„Šiuose renginiuose bus pristatomi laivai, bus galima pamatyti ir ištrauktų tinklų. Nėra stengiamasi kažkokius artefaktus ištraukti, stengiamasi dokumentuoti, sužinoti apie įgulų likimą, laivų istoriją. Simboliniai dviejų laivų varpai, kurie ištraukti, bus pristatomi parodoje“, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorės pavaduotojas Romualdas Adomavičius.

Anot jo, konferencijoje bus pristatoma, su kokiomis problemomis susiduria povandeninis paveldas, kokios buvo istorijos per karą nugrimzdusių laivų.

„Visuomenėje nustovėjęs manymas, kad narai neria prie laivų, naikina, išparduoda daiktus, norime apšviesti, kad kuo daugiau susipažintų, daugiau vertintų. Ir žvejai nenaikintų liekanų, saugotų“, – teigė pavaduotojas.

Parodoje bus demonstruojami ir dviejų nuskendusių laivų 3D modeliai. Jie buvo pagaminti remiantis narų padarytomis nuotraukomis.