Aukščiausius valdžios asmenis saugantys pareigūnai savivaldos institucijoms išplatino informaciją, kaip apsisaugoti nuo "vienišų vilkų" – atsiskyrėlių, kurie esą pavojingesni ir už teroristus.

Nauja tendencija

"Anksčiau, kai išgirsdavome, jog žmogus skundžiasi kokia nors keistenybe, pavyzdžiui, bando įrodyti, jog veikia vaikus grobianti organizacija, daugelis numodavo ranka ir tiek: keistuolis.

Tačiau pastaruoju metu ES šalyse stebima tendencija, jog smurtinius išpuolius dažniau įvykdo ne teroristai ar ekstremistai, o būtent pavieniai asmenys, kuriuos galima vadinti atsiskyrėliais ar vienišais vilkais", – aiškino Vadovybės apsaugos departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis Aleksandras Berezovskis.

Pastarąjį kartą Lietuvą toks atsiskyrėlio elgesys sukrėtė šiemet balandį, kai į Specialiųjų tyrimų tarnybos būstinę Vilniuje atėjo jaunas vyras, prisistatė pareiškėju, netikėtai išsitraukė peilį ir juo sužalojo du pareigūnus, kurių vieną – sunkiai.

"Tai klasikinis atsiskyrėlio išpuolis. Jau po jo paaiškėjo, kad vyrai susirūpinimą keliančiu būdu bandė komunikuoti su įvairiomis institucijomis, nesulaukė deramo dėmesio, todėl ir ėmėsi tokių priemonių. Mūsų tikslas – užkirsti kelią tokiems išpuoliams, kad jie neįvyktų. Praktika paprasta: vadinamieji vieniši vilkai savo kelią, bendravimą pradeda nuo savivaldos institucijų, o paskui jau bando pasiekti ir mūsų saugomus asmenis", – teigė Vadovybės apsaugos departamento atstovas.

Negalima numoti ranka

Todėl visoms valstybės ir savivaldos institucijoms ir buvo išplatinta informacija, kaip atpažinti vadinamuosius vienišus vilkus, kokių veiksmų imtis, kai nustatomi asmenys, kuriuos galima priskirti rizikos grupei.

"Yra trys pagrindiniai rizikos veiksniai: žmogus gyvena savo susikurtoje tikrovėje, tai reiškia, jog dažnai turi psichikos problemų, yra gavęs leidimą laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą, dažnai kalba apie savižudybę. Į tokius požymius negalima numoti ranka, nes nuo tokių atsiskyrėlių gali nukentėti ne tie viešieji asmenys, į kuriuos nukreiptas jų dėmesys, o niekuo dėti žmonės", – aiškino A.Berezovskis.

Tačiau jis pabrėžė, jog susirgti paranoja nereikėtų, o tik šiek tiek labiau atkreipti dėmesį į keistuolius – atitinkamos institucijos turėtų pasidomėti jo praeitimi, išsiaiškinti, ar jis neturi leidimo šaunamajam ginklui.

Vertėtų sunerimti

"Galiu pasakyti tik tiek, kad atvejų, kai vadinamieji vieniši vilkai Lietuvoje galėjo sukelti didelių problemų, jau buvo ne vienas ir ne du, tačiau laiku pavyko užkirsti tam kelią. Pavyzdžiui, mūsų iniciatyva per dvejus metus penkiems tokiems atsiskyrėliams panaikintas leidimas nešiotis šaunamąjį ginklą", – teigė pašnekovas.

Ir pateikė klasikinį pavyzdį – žmogus įsivaizduoja, kad valstybė jam skolinga 3 mln. litų. Jis rašo raštus į įvairiausias institucijas ir niekas į juos nereaguoja.

Tuomet toks savo tikrovėje gyvenantis žmogus arba nurimsta, arba imasi radikalių veiksmų pasiekti savo tikslą ir atgauti neva jam priklausančius pinigus.

"Vadinamųjų vienišų vilkų grėsmės lygis yra pastovus ir didelis. Aliarmo dėl jų skelbti nereikia, tačiau praverstų, jei visi retkarčiais sunerimtume", – rekomendavo A.Berezovskis.

"Vienišų vilkų" elgesio požymiai

mėginimai komunikuoti susiję su atviru, tiesioginiu ar netiesioginiu grasinimu, ne tik smurtu;
kraštutiniai pykčio protrūkiai, nukreipti į asmenį, su kuriuo mėginama susisiekti;
kliedesiai – komunikuoti mėginančio asmens tikėjimas, kad jį ir asmenį, į kurį nukreipta komunikacija, sieja bendra praeitis, ateitis, arba jų laukia ypatingas bendras likimas, įsitikinimas, kad kažkas kontroliuoja jo kūną ir protą;
šiurpūs kliedesiai apie kankinimus, žudymus, žaginimus, ritualinius aukojimus, laboratorinius tyrimus, įsitikinimas dėl žmonių klonavimo, pagrobimų;
reikalavimas didelių piniginių sumų arba viešo atsiprašymo dėl asmeninių nuoskaudų;
komunikacija, kurioje naudojami tokie pasakymai, kaip "paskutinė išeitis", "vienintelė viltis", "paskutinė viltis", "paskutinis mėginimas", teiginiai apie savižudybę, ketinimą ar planavimą ką nors nužudyti, sužaloti;
mėginimai priartėti, susiję su grasinimais viešam asmeniui, jo aplinkos žmonėms, viešam renginiui.