Uostamiesčio gyventojai pasitinka dažną gąsdinančius gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos pokyčius. Pagal naująją tvarką, per pusmetį prie savivaldybės priregistruoti liks tik benamiai. Tie, kurie būstą nuomojasi, gyvenamąją vietą jame ir turi deklaruoti. Būtent dėl to ir kyla daugiausiai klausimų. Specialistų teigimu, dėl šių pokyčių nei gyventojai, nei nuomotojai nepatogumų patirti neturėtų.

Prie savivaldybės – tik benamiai

Nuo šių metų įsigaliojo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo ir poįstatyminių aktų pakeitimai.

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė paaiškino, kad pakitusi tvarka numato, jog nuo šių metų, paprastai tariant, prie savivaldybės prisiregistruoti galės tik benamiai – tie, kurie neturi jiems priklausančio būsto ir glaudžiasi laikino apgyvendinimo įstaigose.

Taip pat ir tie, kurie yra priverstinai gydomi arba atlieka bausmę įkalinimo įstaigose. Pusmečiui prie savivaldybės bus priregistruojami globos įstaigų globotiniai.

Į šį sąrašą galės būti įtraukiami tik tie nepilnamečiai gyventojai, kurių abu tėvai yra priregistruoti prie savivaldybės arba vienas tėvų yra miręs ar jo gyvenamoji vieta nežinoma.

Žmonės į minėtą apskaitą bus įtraukiami pusmečiui, paskui iš minėto sąrašo bus automatiškai išbraukiami.

Tiesa, kaip minėti tikrieji benamiai bus identifikuojami – kol kas tiksliai nėra aišku.

Pastebi susidomėjimą

Šiuo metu prie savivaldybės prisiregistravę yra apie 13 tūkst. uostamiesčio gyventojų. Suprantama, kad visi šie žmonės nėra benamiai, o tiesiog neturi jiems priklausančio būsto ir jį nuomojasi. Iki šiol šie žmonės galėjo naudotis visomis klaipėdiečio privilegijomis – pavyzdžiui, savo atžaloms gauti vietą miesto darželiuose.

„Kad po pusės metų 13 tūkst. nebus, o bus pastebimai mažiau, galime garantuoti. Nuo sausio 1 iki 20 d. tikrųjų benamių pas mus kreipėsi tik du“, – pastebėjo skyriaus vedėja.

Vis dėlto, G.Misevičienės teigimu, sujudimas jau jaučiamas, klaipėdiečiai jau traukia į savivaldybę ir domisi pasikeitusia tvarka, dėl jos teiraujasi telefonu bei elektroniniu paštu.

Gyvenamoji vieta – išnuomotam būste

Pagal naująją tvarką, per pusę metų tokie gyventojai turės deklaruoti savo gyvenamąją vietą ten, kur jie ir gyvena – išsinuomotame bute. Būtent dėl šio pakeitimo ir kyla daugiausiai aistrų.

Nemažai gyventojų baiminasi, kad jiems būstą išnuomoję šeimininkai nepritars tokiam veiksmui ir savo būsto neturintys Klaipėdos gyventojai praras jiems iki šiol priklausiusias klaipėdiečio privilegijas.

Vienu iš numatytų būdų, norint deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste pakanka pristatyti nuomos sutartį, kuri esą ir patvirtina nuomotojo sutikimą, kad nuomininkas deklaruotų gyvenamąją vietą išnuomotame būste. Taigi, nuomininkai gyvenamąją vietą nuomojamame būste gali deklaruoti ir be jo savininko žinios.

Šešėlinių nuomotojų – nedaug

Vis dėlto, mieste vis dar esama ir tokių, kurie gyvenamąsias patalpas nuomojasi ir su nuomotojais nesudarydami jokių sutarčių ir patenka į padėtį be išeities.

Neatmetama, kad šešėliniai nuomotojai neskubės sudaryti sutarčių su savo klientais, nes bijos, kad toks dokumentas, patekęs į savivaldybę pasieks ir Valstybinę mokesčių inspekciją.

„Tokios pareigos ir prievolės neturime, šie dokumentai lieka mums. Butų savininkams šis įstatymas įneša daug aiškumo“, – pastebėjo G.Misevičienė.

Savivaldybės atstovų teigimu, tokių neatsakingų nuomotojų mieste esama labai nedaug, todėl su tokiomis bėdomis daug susiduriančiųjų neturėtų būti.

Kaip teigiama, nuomotojai neturėtų baimintis to, kad jų turto nuomininkai ten deklaruos gyvenamąją vietą, mat tai padaryti galima ir terminuotam laikui – tiek, kiek galioja nuomos sutartis, tačiau ne mažiau nei vieną mėnesį.

Priėmimui įtakos neturės

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės teigimu, pakitusi gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka neturės įtakos priėmimui į darželius ir mokyklas įtakos neturės.

„Tie miesto gyventojai, kurie nuomojasi butus ir laukia eilėje į darželius, elementariai turi deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur jie gyvena“, – paaiškino N.Laužikienė.

Anot departamento direktorės, klausimas dėl vaikų, kurie buvo priregistruoti prie savivaldybės, tačiau gyvena Klaipėdos rajone – taip pat išspręstas uostamiesčiui sudarius sutartį su Klaipėdos rajonu dėl ten gyvenančių vaikų mokymosi miesto ugdymo įstaigose.

Uostamiesčio savivaldybes administracijos direktorius Saulius Budinas pabrėžė, kad vaikai, kurie iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo jau lankė Klaipėdos ugdymo įstaigas, tačiau įsigaliojus naujai gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkai, jų tėvai deklaruos savo gyvenamąją vietą ne Klaipėdos mieste, ir toliau galės lankyti tas pačias įstaigas.

Žmogui – 5 kv. m

Pabrėžiama, kad gyvenamąją vietą galima deklaruoti tik gyvenamosios paskirties patalpose, kur kiekvienam žmogui tenka ne mažiau nei 5 kv. m ploto.

„Prie būdos deklaruotis negalima“, – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius.

Pastebima, kad šis reikalavimas bus itin naudingas rinkimų metu, mat pasitaikydavo atvejų, kai viename būste gyvenamąją vietą staiga deklaruodavo dešimtys žmonių ir įgydavo balsavimo teisę toje teritorijoje.

Tiesa, deklaruojant nepilnamečių gyvenamąją vietą naudingojo ploto reikalavimas nebus taikomas.