Tokį išlaidų šilumos gamybai padidėjimą lėmė šiemet įsigaliojusi nauja Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos (VKKEK) įvesta tvarka, kuri žadėjo didesnę konkurenciją ir mažesnes kainas.

Nuo šių metų įsigaliojusi nauja VKKEK nustatyta šilumos supirkimo tvarka žadėjo padidinti konkurenciją šilumos gamybos rinkoje ir taip užtikrinti mažesnes šilumos kainas, tačiau jau dabar akivaizdu, kad naujosios tvarkos efektas – priešingas.

Savivaldybių valdomos CŠT įmonės privalo pirkti šilumą aukcionuose iš pigiausiai ją pasiūliusių NŠG, tačiau šaltaisiais mėnesiais šilumos poreikis toks didelis, kad CŠT įmonės superka visą šilumą iš visų veikiančių NŠG ir dar trūkstamą pagamina pačios.

Kadangi šaltaisiais mėnesiais konkurencijos tarp šilumos gamintojų nėra, VKEKK pamėgino apriboti privataus kapitalo valdomų NŠG aukcionuose parduodamos šilumos kainą, nustatydama kainų ribą, kuri yra artima iš dujų gaminamos šilumos kainai, o kai  kuriais atvejais net ją viršija.

VKEKK nustatė kainų „lubas“ visiems šilumą iš biokuro gaminantiems subjektams, darydama prielaidą, kad biokuro katilinė dirba maždaug 5 mėnesius per metus ir gauna apie 4–5 proc. pelno nuo turto vertės, o šiuo atveju vertė atitinka ką tik pastatytos, naujos, katilinės kainą. Nustatant kainų ribą, VKEKK į ją įskaičiuoja aukštas nusidėvėjimo sąnaudas, didelius aptarnavimo kaštus ir pan. Todėl tai, kas teoriškai yra kainos apribojimas, realybėje tapo galimybe NŠG padidinti iš biokuro gaminamos šilumos kainą beveik iki „dujinės“ šilumos kainos.

Pagal 2019 m. sausio mėnesio šilumos aukciono rezultatus, CŠT bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ iš NŠG turėjo nupirkti šilumos už 3,34 mln. eurų, kurią perdavė vartotojams. Tai yra sumokėjo už perkamą šilumą 21 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2018 m. Biokuro kainos šiame laikotarpyje skiriasi nežymiai. Akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ vien tik nereguliuojamiems NŠG šių metų sausį už jų parduodamą šilumą sumokėjo beveik 700 tūkst. eurų, kai pernai už tą patį laikotarpį – 500 tūkst. eurų arba 28 proc. mažiau.

Labai panašūs aukcionų rezultatai ir vasario mėnesį. Bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ už šilumą NŠG sumokės apie 3 mln. eurų, o prieš metus – 2,6 mln. eurų. Vasarį NŠG parduota šiluma Vilniuje pabrango 19 proc. 
Pažymėtina, kad ir pagal senąją tvarką NŠG įmonės visoje Lietuvoje, gal išskyrus Kauną, NŠG dirbo pelningai, o naujoji tvarka atneša dar didesnius pelnus.

Kovo mėnesio šilumos aukcionuose NŠG parduodamos šilumos kainos taip pat didesnės nei pernai, o Panevėžyje vienas NŠG aukcione iš biokuro gaminamą šilumą norėjo parduoti net brangiau, nei ji kainuoja gaminant iš dujų. Kai kurie šilumos gamintojai šilumą pardavinėjo žiemos mėnesiais tik 0,01–0,02 ct/kWh pigiau negu leistina riba, nustatyta VKEKK. Tikėtina, kad kitą žiemą įsidrąsinę jau visi tai darys. Tai čia „konkurencija“ ar „reguliavimas“?

Biokuro kainos aptariamu laikotarpiu keitėsi nežymiai, bet dėl naujos VKEKK tvarkos, NŠG iš biokuro gaminamą šilumą šalčiausiais mėnesiais šiemet pardavinėjo reikšmingai brangiau nei pernai. Šis pabrangimas atsidurs gyventojų šildymo sąskaitose. Argi toks yra šilumos rinkos reguliavimo tikslas? Gyventojams naujoji VKEKK tvarka nenaudinga, tačiau ji labai palanki nereguliuojamiems NŠG – šiemet jie gali gauti dar didesnius pelnus. Balandžio mėnesį, kai jau baigiasi šildymo sezonas, greičiausiai prasidės reali konkurencija tarp šilumos gamintojų. Bet kam ji tada įdomi, kai didžiausios šildymo sąskaitos jau apmokėtos.

Konkuruojant „pilnais kaštais“, suprantama, visi šilumos gamintojai stengsis kuo daugiau uždirbti žiemos mėnesiais, nes vasarą daugeliui iš jų teks „prastovėti“. Tai didins šildymo sąskaitas šalčiausiais mėnesiais, augs kompensacijos remtiniems vartotojams ir biudžetinių įstaigų išlaidos. O gal kas nors tiki, kad privatūs investuotojai ateina dalinti labdaros ir nepasinaudos bet kokia galimybe užsidirbti geresnio pelno?

Nemėgstantiesiems skaičių:

Ar gali būti veiksminga konkurencija tarp 2–4 konkurentų?

Ar konkurencija  padidės, jei du iš jų nutrauks veiklą?

Ar gali būti lygiavertė konkurencija, jeigu vieni dalyviai „sureguliuoti“ ir teikia viešąją paslaugą, o kiti rūpinasi tik savo pelnu?

Ar pristačius perteklinių šilumos gamybos įrenginių izoliuotoje rinkoje 
sumažės jų išlaikymo kaštai?

Ar lengva sugaudyti privatininko pelną ir priversti juo pasidalinti su 
vartotojais?

Ar galima daryti ilgalaikes viešąsias investicijas, kai situacija CŠT sistemoje gali bet kada iš esmės pasikeisti?

Šie ir daugelis kitų kylančių klausimų liudija, kad VKEKK nustatyta naujoji šilumos supirkimo tvarka nėra tvari, turi daug trūkumų ir privalo būti iš esmės peržiūrėta. Būtina sukurti prielaidas konstruktyviai konkurencijai Lietuvos šilumos rinkoje, kuri pirmiausia paisytų vartotojų interesų, o tam būtina koreguoti Šilumos ūkio įstatymą.

Šiuo atveju neanalizuojame šilumos tiekėjų dalyvavimo šilumos aukcionuose, nes jie visi reguliuojami, atlyginimai fiksuoti, pelnai ribojami (nuostoliai ne) ir valstybė bet kada gali nustatyti jiems kainodarą ir motyvaciją. Beje, pasiūlius ir nepriklausomiems šilumos gamintojams dirbti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir CŠT įmonės, jie kategoriškai atsisako...

Nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos aukcionuose siūlomų kainų pokytis. Lyginami atitinkami laikotarpiai 2018 m. ir 2019 m. (nuo 2019 m. įsigaliojo nauja VKEKK tvarka).

Sausio mėn. šilumos aukcionų rezultatai

Vasario mėn. šilumos aukcionų rezultatai

Kovo mėn. šilumos aukcionų rezultatai