Kilo abejonių, ar nepamiršo

Sportininkų gatvėje veikęs Lietuvos pašto skyrius uždarytas prieš daugiau nei du mėnesius. Tačiau ant pastato, kur jis buvo įsikūręs, liko kaboti dėžutė, skirta laiškams, kuriuos norima išsiųsti, sumesti. Nurodyta, kad jie išimami kiekvieną darbo dieną 13 val.

Nepaisant to, vietos gyventojams kilo klausimų, ar dėžutė tikrai ištuštinama, kaip nurodyta.

„Pašto skyriaus juk nebeliko. Gal niekas neatvažiuoja ir dėžutės patikrinti, laiškų išimti, gal pamiršo? Informacija, ar ištuštinama dėžutė, manau, aktuali visiems rajono gyventojams“, – dėstė klaipėdietė.

Tačiau ant Sportininkų ir Malūnininkų gatvių kampe esančio pastato, kur buvo įsikūręs pašto skyrius, nebeliko ir dėžutės. Ji nukabinta prieš beveik dvi savaites – rugsėjo 8 d.

Kad čia kažkada buvo dėžutė, primena ant sienos likusi kitos spalvos dėmė.

Lietuvos pašto tinklo direktorė Inga Dundulienė teigė, kad nuolat analizuojamas tiek paštų efektyvumas, tiek naudojimasis pašto dėžutėmis.

„Įvertindami gyventojų poreikius ir siekdami efektyvios bendrovės veiklos, ieškome optimalių sprendimų tinklui pertvarkyti“, – paaiškino vadovė.

Įrengtos matomose vietose

I.Dundulienė pabrėžė, kad yra laikomasi Pašto įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų.

Pagal juos viešos siunčiamos korespondencijos pašto dėžutės miestuose turi būti įrengtos taip, kad atstumas iki naudotojo gyvenamosios ar jo buveinės vietos būtų ne didesnis kaip du kilometrai tiesiausiu keliu.

„Klaipėdoje šis atstumas yra išlaikytas. Išsiųsti korespondenciją Sportininkų rajono gyventojai gali pasinaudoję pašto dėžute, esančia Manto g. 84. Ji yra arčiausiai“, – nurodė direktorė.

Klaipėdoje yra 46 siunčiamai korespondencijai skirtos geltonosios pašto dėžutės. Jos įrengtos tiek prie įėjimų į pašto skyrius, tiek lengvai pasiekiamose, gerai matomose miesto vietose.

I.Dundulienė atkreipė dėmesį, kad ant kiekvienos geltonosios dėžutės yra nurodyta, kada laiškai išimami. Siekiama, jog gyventojai žinotų, kada vėliausiai įmesti korespondenciją, kad ji būtų išsiųsta greičiausiai.

„Laiškų išėmimo grafikas sudaromas, atsižvelgus į gyventojų įpročius bei siunčiamos pašto korespondencijos srautus. Todėl iš vienų dėžučių laiškai išimami tik darbo dienomis, iš kitų – ir šeštadieniais“, – pasakojo direktorė.

Laiškų tradicija nyksta

Pasak I.Dundulienės, tradicija siųsti ranka rašytus laiškus, atvirukus pamažu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje nyksta. Kasmet jų išsiunčiama apie 10–15 proc. mažiau.

Greitas šiuolaikinio gyvenimo tempas žmones atpratino laiškus rašyti ranka.

„Greitas šiuolaikinio gyvenimo tempas žmones atpratino laiškus rašyti ranka. Įsigaliojus naujoms technologijoms, laiškus, kaip bendravimo priemonę, pakeitė elektroniniai laiškai, telefoniniai skambučiai ir trumposios žinutės, galimybė su savo artimaisiais bendrauti per socialinius tinklus“, – komentavo vadovė.

Direktorės nuomone, siunčiamų popierinių laiškų skaičius ir toliau mažės, tačiau ji nedrįso prognozuoti, kada bus visiškai atsisveikinta su ranka rašytais laiškais ar atvirlaiškiais.

„Daliai žmonių ranka rašytas laiškas vis dar svarbus. Tai įrodo prieš didžiąsias metų šventes apie 50 proc. išaugantys tiek siunčiamos, tiek gaunamos korespondencijos srautai. Tai vis dar yra vertybė ir būdas dalytis šiluma su artimu žmogumi“, – pabrėžė I.Dundulienė.