Atnaujino operacinę

Jūrininkų ligoninės operacinėje, kur atliekamos sudėtingiausios širdies aritmijų gydymo procedūros, neseniai atnaujintas rentgeno aparatas, kurio prireikia implantuojant elektrokardiostimuliatorius, įsigytas modernus bei patogus stalas, atlaikantis ir didesnio svorio pacientus, puikiai praleidžiantis rentgeno spindulius.

Naujoji įranga leidžia gerokai kokybiškiau ir greičiau atlikti itin sudėtingas procedūras – sudaryti 3D širdies impulsų plitimo žemėlapius ir atlikti aritmijos abliaciją, vadinamąjį prideginimą arba prišaldymą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės.

Tokios operacinės Lietuvoje yra tik trys – aritmijų abliacijos atliekamos Jūrininkų ligoninėje, Kauno klinikose ir Vilniaus Santaros klinikose.

„Šių gyvenimo kokybę gerokai keičiančių procedūrų pasirinkimas pacientams yra gana ribotas, o poreikis didžiulis. Tad Vakarų Lietuvos regiono gyventojams norisi suteikti kuo kokybiškesnes gydymo paslaugas ir užtikrinti kuo geresnį gydymo prieinamumą. Kai kurie pacientai gydytis į uostamiestį atvyksta ir iš Vilniaus ar Kauno“, – pasakojo Jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų ir kraujagyslių intervencinės radiologijos laboratorijos vedėjas dr. Jonas Jarašūnas.

Kardiologijoje tai aukščiausias pilotažas ir pati sudėtingiausia sritis.

Stimuliatorių implantavimas – greitesnis

Kardiologai elektrofiziologai gydo širdies ritmo sutrikimus, kurie būna dvejopi: kai širdis plaka per retai – bradikardija arba kai širdis plaka per dažnai – tachikardija. Širdies ritmo sutrikimai, kai širdis plaka per retai, gydomi implantuojant stimuliatorius. Jie širdį priverčia plakti dažniau.

Kaip paaiškino Širdies aritmijų ir kraujagyslių intervencinės radiologijos laboratorijos vedėjas, implantuojant šiuos prietaisus reikalingas itin kokybiškas vaizdas.  „Per veną patenkame į širdį ir su rentgenu kontroliuojame, kur pritvirtinsime stimuliatoriaus laidelį. Nuo rentgeno vaizdo kokybės tiesiogiai priklauso galimybė parinkti tinkamą vietą. Neseniai įsigytas naujas modernus rentgeno aparatas leidžia geriau ir kokybiškiau atlikti procedūrą. Kuo greičiau nustatome tinkamą vietą prietaisui pritvirtinti, tuo pacientas ir gydytojas gauna mažiau apšvitos“, – sakė gydytojas kardiologas. 

Per metus Jūrininkų ligoninėje implantuojama apie 500 širdies prietaisų: paprastų stimuliatorių, kardioverterių-defibriliatorių ir resinchronizuojančių stimuliatorių.

Dr. Jonas Jarašūnas. 

Sudaro širdies žemėlapį

Klaipėdiečiai turi vieną didžiausių patirčių, atliekant radiodažnines abliacijas dėl sudėtingiausių prieširdinių ritmo sutrikimų, kuriuos lemia anksčiau atliktos širdies operacijos. Jūrininkų ligoninės gydytojai kardiologai elektrofiziologai šių sudėtingų bei ilgai trunkančių procedūrų per metus atlieka bemaž daugiausiai Lietuvoje. 

Aritmijų abliacijos – tokios procedūros, kuriomis gydomas per dažnas širdies plakimas. Per metus ligoninėje atliekama apie 300 abliacijų. Apie pusę jų sudaro pačios sudėtingiausios, kurių metu reikia sudaryti 3D širdies impulsų sklidimo žemėlapį. 

Per dažnas širdies plakimas – tachikardija – žmogų pradeda varginti, kai elektriniai širdies impulsai užsisuka netinkamu ratu. Šią problemą galima  nutraukti elektros impulsu arba vaistais, tačiau galima spręsti ir radikaliai – vieną rato dalį prideginti ir taip panaikinti impulsų laidumą probleminėje vietoje.

„Kartais aritmijų ratai būna labai sudėtingi. Pacientams jie gali išsivystyti po širdies operacijų, patirto infarkto  ar kitokios kilmės prieširdžių arba kitų širdies dalių pažeidimų. Širdyje atsiradę randai sukelia sudėtingą aritmijos ratą, kuriam sustabdyti prireikia specifinių priemonių, padedančių sudaryti vadinamąjį 3D širdies elektroanatominį žemėlapį. Realiu laiku matant širdies raumenyje sklindančius impulsus, galima tiksliai nustatyti aritmijos kaltininką ir atlikti radiodažninę abliaciją, vadinamąjį prideginimą“, – pasakojo J. Jarašūnas.

Pacientas visiškai pasveiksta

Abliacija atliekama pritaikius vietinę nejautrą. Pacientas procedūros metu nejaučia pernelyg nemalonių pojūčių. Jam reikia tik kantrybės iškęsti netrumpą laiką, kol vyksta sudėtingas darbas.

Daugiausia laiko šios procedūros metu atima būtent širdies impulsų plitimo žemėlapio sudarymas bei aritmijos kaltininko paieška – tai dažnai užtrunka tris ir daugiau valandų. Pati abliacija – prideginimas – atliekamas vos per keliolika minučių. Kiekvieno paciento širdies žemėlapis, kaip ir aritmija, yra unikalūs, tad standartinės prideginimo procedūros tinka ne visada.

„Mūsų procedūros naudingos tuo, kad jos ne tik pristabdo širdies aritmijos problemą, kaip nutinka su kitomis gydymo priemonėmis, bet kartais visiškai ją išsprendžia. Tai viena retų procedūrų kardiologijoje, kai sunkiai sirgęs pacientas visiškai pasveiksta“, – pasidžiaugė J. Jarašūnas. 

Tarp širdies aritmijų, kai širdis plaka per dažnai, labiausiai paplitęs ritmo sutrikimas – prieširdžių virpėjimas, kuris sunkiai pasiduoda gydymui. Tokiais atvejais gali būti taikoma plaučių venų izoliacija. Tai – dažniausiai atliekama elektrofiziologinė procedūra išsivysčiusiose šalyse, nes nuo prieširdžių virpėjimo kenčia apie 3–4 proc. suaugusiųjų pacientų. Prieširdžių virpėjimas yra ypač rizikinga patologija, nes gali sukelti insultą.

Lietuvoje ir Klaipėdoje plaučių venų izoliacijos procedūros taip pat atliekamos vis dažniau, o jų poreikis yra kur kas didesnis nei leidžia galimybės. Prieš ketverius metus pirmoji Vakarų Lietuvoje prieširdžių virpėjimo gydymo procedūra intervenciniu būdu – plaučių venų izoliacija šalčiu – buvo atlikta būtent Jūrininkų ligoninėje.

Pasirinkimas: laikas ar kiekis?

Ar pasitaiko atvejų, kai radiodažninė abliacija negali padėti? „Teoriškai tokių atvejų – itin mažai“ – patikino J. Jarašūnas, kuris stažavosi garsiausiuose širdies aritmijų centruose Europoje.

Pasak gydytojo kardiologo, viskas priklauso nuo specialisto kompetencijos, turimos aparatūros ir resursų. „Pasitaiko, jog sudėtingai aritmijai išgydyti prireikia ypač ilgų, trunkančių šešias ir daugiau valandų procedūrų. Kartais tokia procedūra kartojama net šešis kartus! Tačiau kyla klausimas, kiek laiko galima skirti vienos aritmijos gydymui? Kol šešis kartus ieškotume aritmijos priežasties vienam pacientui, kiti penki tiesiog nesulauktų savo eilės.

Kartais taip nutinka, kad, prideginus pluoštą vienoje vietoje, problema išryškėja kitoje. Kai kurie pacientai turi ne vieną širdies randą, kurie būna kalti dėl aritmijų. Kartais tų randų būna tiesiog per daug, tad tenka nuleisti rankas“, – aiškino vedėjas. 

Tačiau tokiais atvejais gali padėti širdies stimuliatoriaus implantavimas ir vėliau atliekamas širdies laidžiosios sistemos prideginimas. Jis širdies pulsą sumažina iki minimumo, o paciento širdies pulso kontrolę perima stimuliatorius. Nors aritmija tęsiasi, pacientas jos nebejaučia ir gali gyventi visavertį gyvenimą.

Sudėtingiausia kardiologijos sritis

Atliekant elektrofiziologines procedūras, gydytojams kardiologams prireikia daug kantrybės, kruopštumo ir žinių. Laboratorijos vedėjas pripažįsta, kad ši kardiologijos sritis – ne kiekvienam specialistui. 

Lietuvoje yra 14 specialistų, gebančių atlikti radiodažnines abliacijas, 2 iš jų dirba Klaipėdoje, Jūrininkų ligoninėje. Elektrofiziologinių procedūrų paklausa – itin didelė, tad klaipėdiečiai savo paslaugas norėtų plėsti, jei tik atsirastų specialistų, norinčių nerti į šią siaurą kardiologijos sritį.

„Širdies elektrinės sistemos gydymas yra sudėtingiausias. Kardiologijoje tai aukščiausias pilotažas ir pati sudėtingiausia sritis. Norint tapti elektrofiziologu, prireikia bene ilgiausiai mokytis, palyginus su kitomis kardiologijos sritimis. Į elektrofiziologiją turi nerti visa galva, investuoti daug laiko ir žinių, kol gali pradėti dirbti saugiai ir savarankiškai – tam prireikia visos darbo dienos ir dar laisvalaikio. Būtent tai dažnai ir atbaido rinktis šią sritį“, – paaiškino vedėjas.

Todėl šiandien širdies aritmijai gydyti reikalingos procedūros gali tekti palaukti: planine tvarka stimuliatorius įdedamas per tris mėnesius, o planinės procedūros gyvenimo kokybės pagerinimui – abliacijos – laukimas gali užtrukti ir iki 12 mėnesių. Laukimo trukmė priklauso nuo reikalingos procedūros sudėtingumo. Tuo metu, kol pacientas laukia procedūros, jam suteikiama kitokio pobūdžio kardiologinė pagalba. Tačiau jei laukti negalima, jei kyla grėsmė paciento gyvybei ar sveikatai, bet kuri elektrofiziologinė procedūra atliekama nedelsiant.