Ar lengva užsieniečiui surasti sau porą Klaipėdoje? Pasirodo, uostamiesčio merginos palankios ne visų tautybių vyrams. Tolimųjų Rytų piliečiams sutikti gyvenimo draugę pas mus ypač nelengva.

Skundžiasi dėmesio stoka

Klaipėdoje gyvenantys ir dirbantys kinai jaučiasi labai vieniši. Dažniausiai jie bendrauja tik tarpusavyje ir ne dėl to, kad yra uždara tauta.

Vietos merginos nepasiduoda jų kerams. Kai kurie jų, neištvėrę vienatvės, ieško laimės kituose Lietuvos miestuose, bet neradę ir ten, galiausiai grįžta į Kiniją.

Statistikos duomenimis, pernai mūsų šalyje už kino ištekėjo vienintelė Lietuvos pilietė. Kuo kinai neįtinka lietuvaitėms, net jos pačios paaiškinti negali. Sociologų įsitikinimu, pagrindinė kliūtis – kalbos barjeras.

Klaipėdos universiteto Sociologijos katedros vedėja doc. Sigita Kraniauskienė mano, kad nėra nesuderinamų tautų, kurios atstovai negalėtų gyventi kartu.

Sociologė sako, kad visos tautos ir rasės gali tarpusavyje derėti, jeigu tik susikalba.

„Nebent jie yra labai radikalių įsitikinimų ar su kitataučiais negali bendrauti dėl ideologinių priežasčių. Bet juk tauta nėra ideologija. Nežinau tokių tautų, kurios vengtų bet kokio kontakto su kitais, ypač kalbant apie Europą“, – teigė S.Kraniauskienė.

Šeštadalis santuokų – su užsieniečiais

Santuokos su užsieniečiais šiandien ne naujiena. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. Lietuvoje sutuokta 19 tūkst. 221 pora, kas šešta, tai yra 3 tūkst. 10 santuokų, įregistruota su užsienio piliečiais.

„Kiekvieną savaitgalį tuokiame jaunavedžius ir iš 25 porų 2-3 būna santuokos su užsieniečiais“, – pasakojo Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Dapšienė.

Moterys lietuvės su užsieniečiais šeimas kuria du su puse karto dažniau nei lietuviai vyrai su svetimšalėmis.

Pernai užsienietes vedė 872 lietuviai, už kitų šalių piliečių ištekėjo 2 tūkst. 138 lietuvaitės.

Populiariausi lietuvių moterų jaunikiai – vokiečiai (305), rusai (222), britai (153) ir amerikiečiai (142). Nemažai lietuvių pernai ištekėjo už ukrainiečių (97), turkų (78), italų (78), lenkų (63) libaniečių (15) ir japonų (7).

Lietuviai vyrai 2011 m. dažniausiai tuokėsi su rusėmis (412), baltarusėmis (134) ir ukrainietėmis (115). Taip pat įregistruotos santuokos su Latvijos (58), Izraelio (13), Azerbaidžano (4), Alžyro (4) pilietėmis.

Pernai Lietuvos piliečiai nesituokė tik su Graikijos, Maroko ir Nyderlandų šalių atstovais.

2011-aisiais Lietuvoje iširo 10 tūkst. 341 santuoka. Su užsieniečiais sutuoktiniais išsiskyrė 826 Lietuvos piliečiai.

Tradicijos keičiasi

Tarybiniais laikais tuoktis su kitataučiu buvo akibrokštas ne tik šeimai, bet ir tautai. Pasipriešinimas santuokoms su rusakalbiais tada buvo grįstas ne vien religiniu, tautiniu, bet ir ideologiniu pagrindu.

Dabar pastebima, kad Lietuvos piliečių lietuvių ir rusų santuokų per pastaruosius 20 metų padaugėjo. Jauni žmonės mažai paiso ir religinių nuostatų.

Anksčiau būdavo susitarimai, jei motina – katalikė, tai dukras auklėja katalikiškai, jei tėvas katalikas – katalikiškomis tradicijomis auklėja savo sūnus.

„Dabar visuomenė labai atitolusi nuo bažnyčios, nežinau, kiek tie religiniai įsitikinimai gali kliudyti jauniems žmonėms rinktis sau porą“, – sakė Bažnyčios istorikas Arūnas Baublys.

Kultūrinių skirtumų grėsmės

Lietuvoje užaugusių skirtingų tautų jaunuolių santuokai didesni kultūriniai skirtumai negresia, nes jie užaugo ir gyveno toje pačioje terpėje, mano sociologai. Kultūrinis pagrindas buvo daugmaž panašus.

„Priešpriešos, kokia buvo sovietmečiu, nebeliko. Esu girdėjusi daug istorijų, kai šeima stodavo piestu, kad tik nebūtų tuokiamasi su rusu ar kitos tautybės atstovu. Šiais laikais to nebėra“, – pasakojo S.Kraniauskienė.

Tačiau krikščionių santuokos su musulmonais nėra labai dažnos, tik jos dažniau nuskamba žiniasklaidoje kaip egzotiški atvejai ir tai susiję su moterimis, kurios išvažiuoja iš Lietuvos susituokusios su musulmonais, nes musulmonėms už kitatikių tekėti niekas neleidžia.

Tačiau kai skyrybų atveju vaikai iš motinos atimami, kaltinti vien kultūrinių skirtumų nereikėtų, mano sociologė, nes ir Lietuvoje yra situacijų, kai išsiskiria tos pačios kultūros ir religijos šeimos, o vaikų nepasidalija.

Porą randa studijuodami

Bene didžiausia įvairiausių tautų koncentracija Klaipėdoje yra LCC tarptautinis universitetas. Šiuo metu čia mokosi net 29 pasaulio šalių atstovai. Nemažai jų iš Ganos, Kamerūno, Nigerijos, Kazachstano, Azerbaidžano, Gruzijos. Jie visiškai skirtingi ne tik išvaizda, bet ir tradicijomis, pomėgiais, elgesiu. Ne vienas jų čia rado savo antrąją pusę.

„Klaipėdoje tikrai pažįstu ne vieną šeimą, kuri tokiu pagrindu susikūrė. Egiptiečio ir lietuvės, irakiečio ir lietuvės šeimos. Jos sėkmingai gyvena“, – pasakojo LCC tarptautinio universiteto Komunikacijos skyriaus vadovas Arnoldas Remeika.

A.Remeika prisimena, kad maždaug prieš šešerius metus būdavo incidentų, kai dėl kitos odos spalvos ir kitaip atrodantys žmonės Klaipėdoje iššaukdavo tam tikrų audringų reakcijų.

„Buvo problemų ir mūsų studentams, net pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl plėšimų, dėl priekabiavimo gatvėse“, – prisiminė A.Remeika.

Pastaraisiais metais nieko panašaus nebuvo. Esą, kad juos engtų ar įžeidinėtų naktiniuose klubuose, nėra fiksuota. Ypač viskuo domisi, noriai visur eina, dalyvauja, lengvai užmezga draugystę – amerikiečiai. Šį semestrą LCC tarptautiniame universitete jų yra 30. Jiems, skirtingai nei čia gyvenantiems kinams, su klaipėdietėmis bendravimo problemų nekyla.

Imigracijos veidrodis

2011 m. į Lietuvą atvyko gyventi 15 tūkst. 685 asmenys.

2011 m. gyventi į Klaipėdą iš užsienio atvyko 962 asmenys.

2011 m. tarp atvykusiųjų į Lietuvą – 5 tūkst. 149 susituokę asmenys, 7 tūkst. 473 viengungiai.

2011 m. didžioji dalis atvykusiųjų buvo nuo 20 iki 40 metų amžiaus.

Šaltinis: www.stat.gov.lt