Atsirūgo 20 litų "dovana"

Vienišam ligotam 64-erių klaipėdiečiui Nikolajui (vardas pakeistas – A.D.) jo naivumas skaudžiai kirto per kišenę.

Prieš 13 metų iš matymo pažįstami jaunuoliai jam pasiūlė 20 litų (5,79 euro). O mainais paprašė, kad jis jiems savo vardu "Bitės" salone nupirktų mobilųjį telefoną.

Nikolajus sutiko –  juk "pinigai nesimėto". Ir jau po mėnesio patyrė šoką.

20 litų "dovana" tapo 4 135 litų (1,2 tūkst. eurų) skola bendrovei "Bitė".

Iš matymo pažįstami vaikinai kažkokiu būdu sugebėjo prakalbėti tokią milžinišką sumą, kurią turėjo apmokėti Nikolajus, nes būtent jo vardu sudaryta sutartis.

Pasirodo, tuos pinigus turiu sumokėti aš. Iš kur galėjau žinoti, kad mane taip apgaus?

"Pasirodo, tuos pinigus turiu sumokėti aš. Iš kur galėjau žinoti, kad mane taip apgaus? Be to, ir lietuviškai taip gerai nemoku, kad suprasčiau, kas toje sutartyje parašyta. Labai išsigandau. Esu neįgalus, mano pajamos labai mažos, neturėjau galimybės visos skolos sugrąžinti iš anksto. Mokėjau kas mėnesį po 20 litų", – pasakojo Nikolajus.

Skolą pardavė išieškotojams

Bendrovė "Bitė" ilgai nelaukė, kada ta skola bus sumokėta, ir kompanija pasirašė skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį su bendrovės "Lindorff OY" filialu.

Taip Nikolajaus skola buvo perleista skolų išieškotojams, o tai nieko gero pačiam skolininkui nereiškė.

2007 m. liepos pradžioje Nikolajus gavo ir "Lindorff" laišką, kuriuo jam pranešta, kad jis turi skolos už daugiau nei 4 tūkst. litų.

Nikolajus kreipėsi į policiją, bet policija nepadėjo, – esą praėjo daug laiko nuo įvykio.

"Paskambinau į "Lindorff" ir susitariau sumokėti 200 litų, o po to kas mėnesį – po 20 litų. Ir dvejus metus siunčiau kiekvieną mėnesį po 20 litų, po to susitariau, kad siųsiu po 60 litų kas tris mėnesius, nes man taip patogiau", – teigė Nikolajus.

Paskui Nikolajus nusprendė nebemokėti ir lygiai prieš metus, 2018-ųjų kovo pabaigoje, gavo įspėjimą, kad yra skolingas 1 358 eurus (arba 4 689 litus), tai yra kur kas daugiau, nei buvo iš pradžių.

"Išėjo taip, jog nuo 2007 metų, nors dalį skolos ir sumokėjau, ji ne sumažėjo, o dar labiau išaugo. Tai – apiplėšimas. Be to, jie grasino, kad jei neatsiskaitysiu arba nesusitarsiu taikiai dėl atsiskaitymo, priverstinai per antstolius išieškos skolą", – piktinosi klaipėdietis.

Skolininkui pasirinkimo nedaug

Tarptautinė skolų išieškotojų bendrovė "Lindorff" maždaug prieš dvejus metus susijungė su kita įmone "Intrum Justitia".

Tad Nikolajus sąskaitas bei įspėjimus jau gauna "Intrum" vardu.

Tačiau jo padėtis nuo to nė kiek nepalengvėjo.

Bendrovės "Intrum" komunikacijos vadovė Baltijos šalims Linda Hakima teigė, kad dėl etinių ir duomenų apsaugos priežasčių "Intrum" negali komentuoti konkretaus kliento atvejo detalių net ir tada, jei klientas pasirenka apie tai viešai kalbėti.

"Kalbant apskritai, sutartis tarp pradinio kreditoriaus ir kliento gali numatyti delspinigius ar palūkanas, kurie skaičiuojami nuo pradelstos mokėti sumos. Be kitų funkcijų, tai skatina sutarties šalis pašalinti sutarties pažeidimus, pavyzdžiui, pradelsus mokėjimo terminus. Jei sutartyje numatytas mokėjimo terminas visgi yra pažeidžiamas, ir asmuo, ketinantis šį pažeidimą pašalinti, atlieka mokėjimus tuo tikslu, įstatymas nustato gaunamų mokėjimų priskyrimo eiliškumą", – aiškino L.Hakima.

Esą pirma dengiamos kreditoriaus patirtos išlaidos, jei tokių buvo patirta dėl reikalavimo mokėti pareiškimo, antra ir trečia – dengiamos palūkanos ir delspinigiai, ketvirta – pagrindinė prievolė.

Anot L.Hakimos, šalių susitarimu ši tvarka gali būti pakeista, taip pat, priklausomai nuo tarp sutarties šalių susiklostančio teisinio santykio, gali galioti specialios delspinigius ribojančios nuostatos, pavyzdžiui, vartojimo kredito teisiniuose santykiuose.

"Retais atvejais gali pasitaikyti, jog pradelsęs įsipareigojimą vykdyti asmuo atlieka tokio dydžio įmokas, kurios natūraliai yra mažesnės, nei teisėtai skaičiuojami delspinigiai. Tokiose situacijose abiem pusėms yra patogiau bendradarbiauti ir susitarti dėl visos mokėtinos sumos restruktūrizavimo, nei mėginti pačiam asmeniui pašalinti vėlavimo pažeidimą. "Intrum" į tokias individualias situacijas žiūri ypač atidžiai tam, kad būtų rastas abi puses tenkinantis sprendimas", – tvirtino L.Hakima.

Skriaudikai bausmės nesulaukė

"Intrum", buvusios "Lindorff", pozicija aiški: "Skola – ne žaizda."

Taigi Nikolajus, neturėdamas jokių šansų, kad ta svetima skola būtų nurašyta ar kitaip sumažinta, kreipėsi į prokurorus, jog šie tarpininkautų dėl skolos nurašymo.

Tačiau prokurorai negali nei nurašyti skolos, nei tarpininkauti ją nurašant, nebent tik įvertinti, ar pareiškėjo dėstomose aplinkybėse nėra nusikalstamos veikos požymių.

Prokurorai, atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, esą tarp Nikolajaus ir skolų išieškotojų yra susiklostę civiliniai santykiai, kurie turėtų būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka.

Kitaip tariant, siekdamas, kad skolos būtų nurašytos, klaipėdietis į teismą turi kreiptis pats.

"Kaip nurodo pareiškėjas, sutartis jo vardu dėl telefono įsigijimo buvo sudaryta 2006 m., nors realiai telefoną įsigijo jam iš matymo pažįstami asmenys. Galima teigti, jog prieš pareiškėją 2006 m. buvo panaudota apgaulė ir apgaulės būdu įgytas svetimas turtas, tačiau nuo padarytos veikos praėjo 12 metų. Taigi ikiteisminiam tyrimui pradėti yra suėję Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio numatyti senaties terminai", – rašoma 2018 m. spalį Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarime, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą.

Taigi prokurorai pripažino, kad Nikolajus buvo apgautas, bet šiam nusikaltimui jau suėjo senatis, todėl klaipėdiečio skriaudikai, apkartinę jam gyvenimą, taip ir liko nenubausti, o Nikolajus iki šiol niekaip negali atsikratyti jų prikauptų skolų, kurias prisiėmė pats to nesuvokdamas.