Gera metų pradžia

Vos tik prasidėjus metams uostamiesčio nekilnojamojo turto rinkoje fiksuojamas ryškus pagyvėjimas.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, šį sausį parduota 33,9 proc. daugiau butų nei tuo pačiu metu pernai.

2017-ųjų sausį sudaryti 249 butų sandoriai, o 2016-aisiais – 189.

Tai, jog šių metų pradžia nuteikia optimistiškai, neneigė ir nekilnojamojo turto pardavėjai.

"Jaučiame, kad šie metai tikrai prasidėjo aktyviai. Sausio mėnuo tikrai buvo gana aktyvus ir, ko gero, visi metai bus tokie, kadangi bankų palūkanų norma tikrai yra žema ir kol kas jokių rizikų niekas neprognozuoja. Manau, kad jokių drastiškų kontrastų nebus", – teigė bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus.

Tiesa, šį sausį nežymiai mažiau būta individualių namų, žemės sklypų pardavimo sandorių.

Graibsto naujus būstus

Nors ir ne itin gausiai, tačiau pastaruoju metu Klaipėda sulaukė ir naujų investuotojų, kurie, pasiūlę patrauklias būstų kainas, nestokojo pirkėjų dėmesio.

Bendrovės "Gijoneda" direktoriaus teigimu, itin sėkmingai pradėtas vystyti naujas gyvenamųjų namų kvartalas miesto pakraštyje – Ragainės gatvėje, netoli Liepų gatvės pabaigos.

Nors kvartalas pradėtas statyti tik praėjusių metų pabaigoje ir dar nebaigtas, pirmasis namas – visi butai jame – jau išparduoti.

Netrukus bus pradedami pardavinėti ir antrojo namo, iškilsiančio kvartale, butai.

"Jau vien tai parodo, kad rinka tikrai yra aktyvi", – pabrėžė E.Jankus.

Dar vienas naujas daugiabutis namas dygsta Kretingos gatvėje.

Rajone – nenutrūkstama plėtra

Kaip ir anksčiau, naujų gyvenamųjų kvartalų plėtra stebima Klaipėdos rajone. Sparčiausiai nauji gyvenamųjų namų rajonai dygsta netoli miesto ribos.

"Žmonės yra linkę į nuosavą būstą, savo namą. Todėl nedidelių namukų, tarp 80 ir 110 kv. m ploto, rinka tikrai yra aktyvi. Tokiais namukais sparčiai ir aktyviai prekiaujame", – teigė E.Jankus.

Anot pašnekovo, šie namai arba kotedžai su nedideliu kiemeliu gali atsieiti ir pigiau nei 3 ar 4 kambarių butas Dragūnų kvartale.

Tokių būstų rajonai aktyviai plečiasi Slengiuose, Trušeliuose, Klemiškėje.

Pastebima, kad čia būstą įsigyja žmonės, kurie savo socialinį gyvenimą sieja su Klaipėda – čia dirba, mokosi, leidžia laisvalaikį.

Kainos dar ūgtelės

Beveik neabejojama, kad atsigaunant ir aktyvėjant rinkai kils ir būstų kainos.

"Jaučiame jų kilimo tendenciją. Kainos po truputį kyla į viršų, ir šiais metais tas kilimas gali įgyti kiek didesnį pagreitį", – pastebėjo E.Jankus.

Anot jo, maždaug 5–6 proc. per metus siekiantis kainų augimas laikomas normaliu reiškiniu ir nieko nestebina, tačiau, vertinant metų pradžios tendencijas, neatmetama, kad kainos gali šoktelėti ir iki 7 proc.

Pašnekovo teigimu, tokį augimą lemia daug reiškinių – statybinių medžiagų brangimas, darbo užmokesčio didėjimas, kiti rinkos pokyčiai.

"Šiuo metu kainos yra priimtinos. Be to, kol kas išlieka žemos palūkanos. Tai irgi aktyvina rinką", – pastebėjo "Gijonedos" direktorius.

Pastebima, kad šiuo metu mažiau kyla kotedžų ir nedidelių namų kainos, o senos statybos butų brangimas akivaizdesnis.

"Sena statyba yra mažiau patraukli, bet tokį nekilnojamąjį turtą šiuo metu dar galima pigiau įsigyti, ir seną statybą įperka daugiau žmonių. Kadangi yra paklausa, tai ir kainos kyla", – apibendrino pašnekovas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus teigimu, šiuo metu artėjama prie 2006–2007 m. buvusių nekilnojamojo turto rinkos kainų.

"Tačiau supraskime, kad gyvename visai kitokioje situacijoje – atlyginimai yra kur kas labiau padidėję. Žmonių pasitikėjimas ir ateities ekonominės situacijos lūkesčiai šalyje yra kur kas pagerėję, verslo lūkesčiai irgi geresni. Net jeigu ir kaina būtų tokia, kokia buvo piko metais, makroekonominė situacija ir žmonių padėtis yra kita", – tvirtino M.Statulevičius.

Brango ir pernai

Kainų pokyčiai numatomi ne tik ateityje, jų esama ir žvelgiant į praeitį.

Pastebima, kad nakilnojamasis turtas per pastaruosius metus brango tiek uostamiestyje, tiek Klaipėdos rajone.

Nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt duomenimis, lyginant šių ir praėjusių metų sausio mėnesius, vidutinės butų pasiūlos kainos Klaipėdos mieste išaugo apie 5 proc.

Ryškiau kainos kito Klaipėdos rajone. Čia per metus jos ūgtelėjo beveik 8 proc.

Per pusmetį, lyginant praėjusių metų rugpjūtį ir šių metų sausį, uostamiestyje parduodamų butų vidutinės pasiūlos kainos paaugo nuo 1 110 iki 1 117 eurų už kv. m.

Klaipėdos rajone šis pokytis kur kas įspūdingesnis – čia parduodamų butų vidutinės kainos skelbimuose per pusmetį išaugo nuo 762 iki 832 eurų už kv. m.

Atsilieka nuo kitų?

Nors metų pradžioje pastebimos tendencijos uostamiestyje vertinamos entuziastingai, tačiau visos šalies kontekste Klaipėda pastebimai atsilieka nuo kitų didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus M.Statulevičiaus teigimu, didžioji plėtra yra sukoncentruota sostinėje, vis daugiau investuotojų projektus numato Kaune, o Klaipėdoje situacija išlieka stabili.

"Sausį mūsų atlikto tyrimo ir didžiųjų plėtros kompanijų apklausos, kur jos planuoja nukreipti savo investicijas, duomenimis, 13 proc. atsakiusių įmonių teigė, kad investuoti planuoja Klaipėdoje ir jos regione. Tiek pat buvo ir praėjusiais metais", – dėstė M.Statulevičius.

Pašnekovas pastebėjo, kad Klaipėdoje potencialo dar yra prekybos plotų plėtroje, šis kraštas domina ir biurų pastatų vystytojus.

Sudėtingesnė situacija yra butų segmente, mat į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą buvo investuota prieškriziniu laikotarpiu ir ne viską spėta parduoti.

"Mes skaičiuojame, kad iš didžiųjų miestų Klaipėdoje vienam gyventojui tenka veikiausiai didžiausias neparduotų butų skaičius", – pastebėjo asociacijos direktorius.

Sustabdė neįgyvendinti planai?

Vis dėlto nekilnojamojo turto vystytojų vedlys teigė, kad šiuo metu vis dažniau pastebima, jog į Klaipėdą pamažu grįžta prieš kurį laiką į sparčiai besivysčiusį rajoną išvykę gyventojai.

"Matyti ir savivaldybės aktyvi veikla, skatinant investuotojus plėtoti objektus centrinėje miesto dalyje. Žmonės seks paskui", – prognozavo M.Statulevičius.

Numatoma, kad per kurį laiką dar užsilikęs turtas turėtų būti išparduotas ir tuomet natūraliai atsiras spaudimas investuotojams ir naujų objektų poreikis.

"Kol kas – laukimas, bet su optimizmo gaidele. Yra perspektyvų", – įvertino pašnekovas.

Neatmetama, kad drąsiau investuoti Klaipėdoje bendroves sustabdė ir nutilusios kalbos apie tai, jog uostamiestyje atsiras tarptautinių aukštųjų mokyklų filialai.

Vystytojai tokią perspektyvą vertino kaip palankią sąlygą gyvenamųjų patalpų plėtrai.

Politinės valios trūkumas?

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius pripažino, kad Klaipėdos rajone investuojančiųjų bei jau projektus įgyvendinančiųjų išties nestinga.

Pašnekovo teigimu, rajonas yra suplanuotas taip, kad jame dar gali įsikurti apie 150 tūkst. klaipėdiečių.

Tokią gausybę suplanuotų naujų teritorijų asociacijos direktorius apibūdino kaip klaidą, kurią ne visada lengva pripažinti, tačiau, pasak jo, apie tai jau kalba urbanistai, pripažįsta verslas.

"Stipresnio ir griežtesnio valdžios žodžio nebuvimas tam tikru metu leido tam įvykti. Reikėtų iš klaidų pasimokyti ir dabar dar labiau skatinti žmonių grąžinimo į miestą politiką. Iš Klaipėdos pamažu tai yra girdima", – patikino M.Statulevičius.

Nesnaudžia ir kurortas

Aktyvi plėtra pastebima ir Palangoje. Numatoma, kad pamažu Palanga gali virsti aktyvaus bei sveikatinimo ar gydomojo poilsio kurortu, lankytojus viliosiančiu ištisus metus.

Tokias išvadas leidžia daryti numatomas SPA centrų atsiradimas, vyksta gyvenamųjų namų statybos.

"Nauja plėtra dabar yra labiau orientuota į būstą investicijai – apartamentai, mažesnio ploto kambariai, kuriuos žmonės įsigyja, nes tam tikru metu nori patys gyventi, tačiau kitu metu sutinka tai išnuomoti", – dėstė pašnekovas.