„Grotų ir smėlio sėsdinimo pastatas yra kertinis taškas, kuriame dabar susidaro didžiausia nemalonių kvapų koncentracija. Tad šio projekto įgyvendinimas yra esminis ir ne pigi investicija į kvapų mažinimą, tačiau esame socialiai atsakinga įmonė, kuriai svarbi aplinkinių gyventojų ir klaipėdiečių gyvenimo kokybė. Vien praėjusiais metais įgyvendinome 7 kvapus mažinančias priemones siekdami maksimaliai sumažinti kvapų sklaidą iš Dumpių nuotekų valyklos. Tam buvo skirta daugiau nei 300 tūkst. eurų“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Taip pat Dumpių nuotekų valykloje ketinama įdiegti naujus kvapų valymo įrenginius, kurie mažintų nemalonius kvapus sklindančius iš smėliagaudžių. Per smėliagaudėse įrengtą oro padavimo sistemą leidžiant ne vien tik orą, o orą su papildomai įterpiamu stipriu oksidatoriumi nuotekose esantys sieros ir azoto junginiai kylant nuo smėliagaudės dugno iki vandens paviršiaus bus papildomai oksiduojami. Tokiu būdu tikimasi sumažinti iš smėliagaudžių išsiskiriančius kvapus.
Dumpių nuotekų valykloje praėjusiais metais įgyvendinus nemalonius kvapus mažinančias priemones, kvapų sklaida sumažėjo nuo 3 iki 16 kartų, skaičiuojant europiniais kvapo vienetais. Atlikus kvapų sklaidos modeliavimo tyrimus kvapų sklaida už teritorijos tesiekia 3 europinius kvapo vienetus, tai yra dviem su puse kartų mažiau nei leidžiama įstatymų.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ didžiausia 6-oji siurblinė iš miesto per valandą perpumpuoja apie 3200 kubinių metrų nuotekų, o tai prilygsta maždaug 100 metrų ilgio, 30 metrų pločio ir metro gylio ežero dydžiui. Per metus į šią siurblinę atiteka 10,6 milijonų kubinių metrų nuotekų. Nuotekos mieste keliauja tinklais, kurie išsiraizgyti po visą miestą. Dėmesį ekologijai ir nemalonių kvapų mažinimui skirianti bendrovė nuolat nuo užsikimšimų ir profilaktiškai plauna nuotekų tinklus Klaipėdos mieste. Kasmet išplaunama apie 110-130 kilometrų tinklų.
„Vien per šių metų birželį buvo išplauta daugiau nei keturi kilometrai nuotekų tinklų, o užsikimšimų juose buvo fiksuota per 60. Daugiau nei pusė jų pietinėje miesto dalyje – Debreceno g., Šiaulių g., Laukininkų g., Taikos pr., Šilutės pl. Nemaža dalis jų užsikimšo nuo maisto likučių ir riebalų bei deja, kai kurie užsikimšimai siejami su įmonių vykdoma veikla“, – sako B. Jonikas.
Prašome gyventojų sąmoningumo maisto atliekomis ir riebalais atsikratyti atsakingai. Atliekų nuotekose daugėja – per metus vien į Dumpių nuotekų valyklą kartu su nuotekomis
vamzdynais atiteka apie 350 tonų atliekų. Tai rodo, kad dalis gyventojų nesivargina ir šiukšlių dėže paverčia klozetą ar kriauklę.
Į Dumpių nuotekų valyklą kasdien riebalų supirkėjai iš įmonių atveža iki 10 tūkst. litrų riebalų. „Klaipėdos vanduo“ kol kas vienintelė Lietuvoje vandentvarkos įmonė priimanti riebalų atliekas.
Jei esi atsakingas ir tausoji gamtą, patariame:
Išvengiant užsikimšimų tinkluose, kurie gali būti nemalonių kvapų priežastimi, į kanalizaciją griežtai nemesti:
– Popieriaus;
– Higieninių paketų;
– Sauskelnių;
– Maišelių;
– Drėgnųjų servetėlių;
– Skudurų, kempinėlių;
– Maisto atliekų – vaisių ir daržovių atliekas (bulvių, morkų lupenų atliekų, grybų, kopūstų, raugintų agurkų, kavos tirščių, uogų ir uogienių);
– Žuvies liekanų ir jų žvynų ir pan.;
– Aliejaus ir kitų riebalų.
Naujausi komentarai