Kuršių nerijos miškininkai pastebi, kad šiltėjant klimatui Neringoje daugėja mažųjų skruzdžių. Tačiau gamtosaugininkai vietos gyventojams pataria tik pasitelkti kantrybę ir laukti, kol atšals.

Kuršių nerijos gyventojams 3–4 milimetrų skruzdėlytės ramybės neduoda nuo pat pavasario, kai oras sušyla iki 10 laipsnių, pranešė LTV „Panorama“ .

„Jos daugiausiai laikosi prie namų. Jos kaip parazitai - įkyrios, lenda į maistą, ramiai poilsiautojas nepasėdi. Jų labai daug yra, net nežinom, ką daryti“, – skundėsi Preilos gyventojas Vladas Lakavičius.

Viena neringiškė sako, kad skruzdės užėmė sodą, todėl gėles dabar priversta sodinti vazonuose. Sudėtinga ravėti daržus, nes rudosios įkyruolės kaipmat aplimpa visą kūną. Jų gausu visur - net prie marių, ant takų.

„Ramybės neduoda. Štai, jau lipa ant kojų. Kur besėdėsi, ten jų yra. Juodosios mažosios skruzdėlės nestipriai kandžiojasi, bet vis tiek nemalonu“, – teigė pakalbintas vyras.

Gamtosaugininkai pastebi, kad mažosios skruzdės sparčiau plisti pradėjo šiltėjant klimatui.

„Kuršių nerija apskritai yra smėlio kraštas, o dirvožemis yra purus, lengvas. Ten joms lengva įsikurti, maitintis, daugintis, tad jos ir plinta“, – aiškina Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus specialistė Edita Ramonė.

Gyventojai sako išbandę daugybę priemonių, tačiau kova su skruzdėmis esą beprasmiška.

„Galima pilti druską, vandenį su actu, kavos tirščius. Yra įvairių priemonių. Parduotuvėse galima nusipirkti specialių miltukų nuo skruzdžių, bet jie labai brangūs, o efektyvumo – nedidelio. Tam kartui kažkiek sumažina, bet visiškai neišnaikina“, – sakė Preilos gyventoja Gražina Lakavičienė.

Gamtosaugininkai gyventojams tik pataria būti kantriems – esą rudenį skruzdės vėl sulįs į žemę.