Valstybinė kultūros paveldo komisija, teigiamai įvertinusi Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Neringos savivaldybės veiklą, saugant išskirtinį Nerijos grožį ir paveldą, pastebėjo, kad problemų vis dar esama. Kuršių nerijoje Valstybinė kultūros paveldo komisija apsilankė po dešimties metų. Komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė sako, kad Juodkrantė, Pervalka ir Nida per dešimtmetį pasikeitė į gerąją pusę, tačiau problemų vis dar esama.

„Pirmiausia, noriu garsiai pasakyti –mus labai nuliūdino tie reliktai nuo sovietinių laikų: pionierių stovyklų vieta, kariniai objektai. Juos buvo nuspręsta nugriauti ir šiandien jie nenugriauti. Atvirkščiai – ant tų pamatų statomi privatūs namai“, – susirūpinimą reiškė Valstybinio kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Kad buvusioje pionierių stovykloje Juodkrantėje, ant pamatų nameliai pastatyti teisėtai, po atlikto tyrimo, savo išvadose paskelbė ir Statybos inspekcija. Pasak Neringos mero, jeigu bus siekiama, kad šioje vietoje oštų miškas, valstybei reikės sumokėti savininkams. Pavyzdžiui, neseniai už nugriautą restoraną Juodkrantėje teismas sumokėti savininkams priteisė per milijoną eurų kompensacijos.

„Formos jų nėra gražios ir Neringos savivaldybės atstovui,  tiek asmeniškai ir man. Tačiau tai yra teisėta, kaip bebūtų gaila ir jeigu leistume pastatyt gražių formų namukus, tai jie ir stovėtų tenai“, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.

Kultūros paveldo komisijos pirmininkė sako, kad taip atsitinka dėl įstatymų ar jų įgyvendinimo aktų nesuderinamumo.

„Įstatymuose yra kai kurie punktai, kuriuos labai norėtųsi  pakeisti.  Kad jie būtų suderinti, kad žmonėms lengviau būtų planuoti. Labai nenorėčiau, kad naujieji specialieji planai, kurie dabar rengiami, įteisintų nelegalias statybas. Žmonės pasistato už porą tūkstančių, o paskui, kai reikia griauti, prašo milijono. Va čia yra  labai neigiamas dalykas“, – sakė Valstybinio kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Kultūros paveldo komisija žada teikti siūlymus Seimui, ministerijoms, kad būtų inicijuota įstatymo pataisa, kuri leistų keisti specialiuosius planus. Dabar tokios tvarkos Lietuvoje nėra. Ateityje, siekiant išvengti nelegalių statybų, pasak  G. Drėmaitės, reikėtų vieno bendro plano,  kuriame būtų aišku kur ir ką galima ir ko negalima statyti Neringoje.