Neringa graži bet kokiu oru – ir žiemą, ir vasarą. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur įmanoma taip susilieti su gamta, pajusti jos jėgą ir teikiamą atgaivą. Poilsiautojams taip pat siūloma ir įvairių sveikatą gerinančių užsiėmimų. „Neringoje gera ir gyventi, ir poilsiauti“, – įsitikinęs Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Grįžta investicijos

Jis pasidžiaugė, jog Neringos miestas užėmė trečiąją vietą tarp visų šalies savivaldybių, kuriose geriausia gyventi Lietuvoje.

„Tą trečiąją vietą užėmėme tik todėl, kad vienam neringiškiui tenka per daug savivaldybės turto, šis indeksas pagadino reitingą, nes jei ne tai, tai Neringa būtų ta savivaldybė, kurioje geriausia gyventi. Ir net neabejoju, kad taip ir yra, nes čia mažiausias nedarbo lygis, didžiausias gyventojų verslumas, pajamos, nemažėjantis ir net augantis neringiškių skaičius“, – vardijo D.Jasaitis.

Jis pasidžiaugė ir tuo, jog į Neringą sugrįžta investicijos, todėl ateityje šiame kurorte bus įgyvendinta nemažai didelių projektų.

„Kelerius metus jautėsi šioks toks sąstingis, nes investuotojai bijojo Neringos, juk čia viskas saugoma. Tačiau verslininkai mato, kad savivaldybė stengiasi, jog tarp aplinkosaugininkų ir verslo visada būtų rastas kompromisas, todėl džiaugiuosi, kad jau netruks prasidės dviejų didelių viešbučių rekonstrukcija. Juose įsikurs nedideli SPA centrai, sporto salės. Įsivaizduokite, koks malonumas sportuoti, kai pro langus matai Kuršių marias. O taip tikrai bus“, – ryžtingai kalbėjo Neringos savivaldybės meras.

Gausu aktyvių pramogų

Tačiau, anot D.Jasaičio, kol kas ir be modernių viešbučių Neringa yra verta dėmesio dėl daugelio priežasčių.

„78 proc. miško Kuršių nerijoje yra sodintas žmonių rankomis, todėl jį galima vadinti didžiausiu parku Lietuvoje ir tai yra unikalu. Mūsų kopos yra tokios, kurių Europoje jau sunku pamatyti ir gal net neįmanoma. Jose pasijunti lyg dykumoje“, – Kuršių nerijos gamtos peizažą piešė Neringos savivaldybė meras.

Valdžia rado būdą, kaip gamtą, jai nekenkiant, pritaikyti ir žmonių poilsiui. Visiškai naujovė Kuršių nerijoje – palei Kuršių marias įrengti postai stebėti paukščius.

„Pavasarį ir rudenį Kuršių mariose paukščių labai daug, todėl juos stebėti yra tikra atrakcija. Ir pats tokios egzotikos pamatau, kad susimąstau, jog tikrai klimatas šyla“, – juokėsi D.Jasaitis.

Per Kuršių neriją nuo Smiltynės iki Nidos driekiasi unikalus dviračių takas, kuriuo važiuojant galima pasigrožėti ir mišku, ir jūra, ir mariomis.

Prie Juodkrantės, Pervalkos ir Preilos įrengtos orientacinės trasos, kurios poilsiautojams jau tapo atrakcija. Kiekviena trasa driekiasi vaizdingiausiomis Kuršių nerijos vietomis, jose gausu informacijos apie šį unikalų gamtos kampelį. Orientacinės trasos pritaikytos ir pėstiesiems, ir dviratininkams, ir neįgaliesiems.

Neringoje įrengtos ir šiaurietiško vaikščiojimo trasos, lauko treniruokliai, kuriais kiekvienas gali naudotis nemokamai.

„Kai pas mus toks grynas oras, būtų nuodėmė šio privalumo neišnaudoti ir nesutekti žmonėms galimybės savo laisvalaikį praliesti ne tik turiningai, bet ir aktyviai bei sveikai. Todėl ir įrengtos tokios trasos“, – aiškino D.Jasaitis.

Daugiausia saulėtų dienų

Jis pats gimė ir augo Neringoje. Paklaustas, kokios yra jo mėgstamiausios vietos, D.Jasaitis pasakojo, kad jam labiausiai patinka vaikščioti pajūriu.

„Jei dar randi kokį gintariuką ar akmenį su skylute, pro kurią pažiūrėjus į saulę, aplankys laimė, tuomet išvis fantastika. Beje, Neringoje yra daugiausia saulėtų dienų Lietuvoje ir tai yra statistika, o ne pramanai“, – teigė pašnekovas.

Jis tvirtino, kad prie Kuršių nerijos grožio neringiškiai jau tiek įpratę, kad jo galbūt net ir nepastebi.

„Tačiau kai kurį laiką esi išvykęs ir grįžti, važiuoji namo ir matai tuos miškus, jūrą, marias, smėlį, kopas, supranti, kad gyveni nuostabiausioje pasaulio vietoje. Todėl neabejotinai visus kviečiu ją aplankyti“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Kuršių nerijos grožį galima pamatyti ne tik važiuojant per ją dviračiu ar automobiliu, bet ir plaukiant greitaeigiu laivu, maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida-Juodkrantė-Klaipėda. Jis kursuoja sezono metu du kartus per dieną.

„Labai džiaugiamės, kad toks maršrutas vandeniu iš Klaipėdos į Nidą atsirado, esame labai dėkingi „Smiltynės perkėlai“. Jis ne tik padeda sumažinti automobilių srautą į Nidą, bet ir suteikia žmonėms galimybę plaukiant porą valandų Kuršių mariomis grožėtis Kuršių nerija. Tai – tikras atsipalaidavimas“, – teigė D. Jasaitis.

Maršrutas laivu – lyg ekskursija

Plaukiant greitaeigiu laivu „Smiltynė“ iš uostamiesčio į Nidą galima pasigrožėti Klaipėdos uosto akvatorijos pietine dalimi, pamatyti Alksnynę ir natūralią jos gamtą, Gintaro įlanką, kuri yra idiliška marių įlankėlė šiaurinėje Juodkrantės dalyje, menanti gintaro gavybos laikus, kai Juodkrantė buvo praminta Kalifornija.

Pirmoji maršruto stotelė – Juodkrantė. Ji – Neringos gyvenvietė, įsikūrusi arčiausiai jūros (1,5 km). Kelias prie jūros eina per sengirę – šimtamečius medžius augančius ant aukštų parabolinių kopų, tarp kurių atsiveria gilūs slėniai.

Nuo Juodkrantės, Karvaičių kaimo kilęs žymūs lietuvių tautosakininkas Liudvikas Rėza. Jam čia pastatytas paminklas.

Plaukiant laivu toliau Nidos link, prieš keliautojų akis atsiveria Naglių gamtos rezervato teritorija, kuri užima 1669 ha plotą. Jis driekiasi 9 km tarp Juodkrantės ir Pervalkos gyvenviečių. Naglių gamtos rezervate yra pilkųjų kopų buveinė, smėliu užpustytų senųjų gyvenviečių vietos. Šis kopų ruožas – tai įmantriausių profilių išpustytos griovos ir žoline augmenija padengtos smėlio kalvos.

Kitas dėmesio vertas objektas – Pervalkos (Žirgų) švyturys. Jis pastatytas 1900 metais ant dirbtinės Kuršių marių salos, supiltos iš stambių riedulių, marių viduryje, ties Pervalka.

Pati Pervalka – mažiausia Neringos gyvenvietė, išsidėsčiusi 34 km nuo Klaipėdos ir 15 km nuo Nidos.

Dar vienas miestelis, kurį keleiviai praplaukia laivu „Smiltynė“, – Preila. Ji – trečia pagal dydį Neringos miesto gyvenvietė. Ji įsikūrė tuomet, kai iš užpustytų Naujųjų Naglių, čia atsikėlė gyventojai. Žvejų kaimelio žmonės pasirinko patogią vietą marių pakrantėje, Mažosios Preilos įlankoje, netoli 67 m aukščio Vecekrugo kopos.

Dar vienas objektas – Bulvikio ragas. Tai plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,8 km. Marių plotis tarp Bulvikio ir Ventės ragų siekia daugiau nei 8 km, o gylis apie 3 m.

Galutinė maršruto stotelė – Nida. Tai Neringos administracinis centras bei didžiausia gyvenvietė. Iš vakarų pusės gyvenvietę supa Parnidžio, Urbo, Angių ir Purvynės kopos, rytuose – Kuršių marios.

Plaukiant laivu, galima užsisakyti audiogido paslaugą ir tokiu būdu apie kiekvieną objektą bus papasakota labai išsamiai.

Paperka draugyste

„Jei galėčiau vardinti, ką galima, ką verta pamatyti Neringoje, matyt, tai netilptų ir į storą knygą. Viena aišku, jog Kuršių neriją labai vertinga aplankyti. Ir taip sakau, ne todėl, kad esu Neringos savivaldybės meras ar šio miesto gyventojas, bet todėl, kad tiesiog nežinau unikalesnės vietos Lietuvoje“, – nuoširdus buvo D.Jasaitis.

Jis pabrėžė, jog dauguma poilsiautojų į Neringą sugrįžta ne tik dėl gamtos grožio, jos tyrumo, bet ir dėl malonių žmonių.

„Mums, neringiškiams, į kraują įaugę, kad su visais turime elgtis maloniai, nes turistai mus maitina. Todėl kiekvieną poilsiautoją tikrai ir sutiksime, ir išlydėsime maloniai, lyg geriausią draugą. Galbūt todėl Neringa ir yra saugiausias miestas Lietuvoje, kuriame bet kuriuo metų laiku kvepia rūkytomis žuvimis, ošia jūra. Čia bet kurią metų dieną visi laukiami“, – aplankyti Kuršių neriją kvietė D.Jasaitis.