Neringos savivaldybei pritarus tilto į Kuršių neriją statyboms, pasigirdo nuogąstavimų - kas dabar bus? Kada tiltas išdygs, kiek kainuos?  Patys savivaldybės nariai ramina - galutinį žodį ginčuose dėl tilto reikalingumo tars Vyriausybė. Nors šios planuose kol kas tokio klausimo svarstymas neįrašytas,  tarybos nariai jau skaičiuoja, kiek toks tiltas galėtų kainuoti ir kaip atrodyti.

Neringos savivaldybės tarybos nariai aiškina, kad tiltas leistų efektyviau spręsti avaringumo, greitosios pagalbos suteikimo bei susisiekimo problemas, palengvintų vietos gyventojų kasdienybę.

Ką kita kalba Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė - ji nesutinka, kad vietos gyventojai vieningai pritaria tilto statyboms. Jos teigimu, nuomonių yra įvairių, o tokio objekto statyboms prieštarauja visi įmanomi teisės aktai.

Tilto vizija – ne anksčiau 2020-ųjų

Kad konkrečių planų bei įgyvendinimo terminų tilto statyboms nėra ir artimiausiu metu nenumatoma patvirtino ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis: „Tikrai ne nuo mūsų, Neringos savivaldybės, priklauso – ar bus tiltas statomas, ar ne. Mūsų sprendimas buvo protokolinis pritarimas, jeigu Vyriausybė nuspręstų pritarti uosto direkcijos inicijuojamo tilto statybai. Jeigu „Smiltynės perkėla“ pradės stipriai trukdyti laivybai, nusidrieks didžiulės eilės iš Klaipėdos pusės į Nidą, ir iš Nidos grįžti žmonėms į Klaipėdą, priėmėm tokį pasitikrinimą (ar tiltas mums reikalingas – red. past.).“

Anot mero, pirma Vyriausybė turėtų priimti sprendimą, kad Klaipėdos uostas bus gilinamas iki 14,5 metro. Tik tuomet būtų keliamas klausimas, ar reikia tilto į Kuršių neriją: „Kalba eina apie 2020 metus, ne anksčiau. Tik tada būtų vykdomos apklausos, daromos poveikio aplinkai ataskaitos (PAV). Reiktų keisti Neringos nacionalinio parko planą, daug kitų dokumentų. Kol kas taryba tik išreiškė nuomonę, kad ta linkme galima eiti“, - aiškino D. Jasaitis.

Žmonių labai laukiame, norime jiems pasiūlyti daug įvairių būdų, kaip aktyviai praleisti laiką, tačiau su automobiliais mes turime pradėti kažkaip kovoti. Tiltas būtų ėjimas priešinga kryptimi ir to labai nesinori.

Jis vardija argumentus, kodėl Neringos tarybos nariai pasisako už tilto statybą. Pirma, matoma Klaipėdos uosto plėtra, kuri gali turėti įtakos žmonių srautų padidėjimui.

„Turime tokią baimę, kad gali būti taip, kaip buvo pernai dukart. Buvo milžiniškos eilės, klaipėdiškiai negalėjo iš vieno galo atvykti į kitą. Nenorime, kad taip būtų nuolat, dėl to ir pritarėme (tilto statybai – red. past.). Mes, neringiškiai, niekada neabejojome, ar norime tilto, ar ne. 90 proc. čia gyvenančių tilto nori. Aišku, suprantame, kad dėl mūsų, 4 tūkst. gyventoj,  tilto nestatys, bet jeigu tokia galimybė būtų – Lietuva statytų tiltą ir Neringos gyventojų klaustų – mes išreiškėme tą nuomonę“, - aiškino Neringos savivaldybės meras.

Mini Fėmarno salos pavyzdį

Į aplinkosaugininkų išsakomą kritiką, kad atsiradus tiltui Kuršių nerija  gali būti nusiaubta, D. Jasaitis sako turintis vieną kontraargumentą: „Duokite man pasaulyje pavyzdį, kur buvo pastatytas tiltas ir teritorija buvo nusiaubta. Ką gamtosaugininkai sako – sako be jokių argumentų. Neringoje keltas atlieka tilto funkciją. Neringoje yra įvažiavimo į Kuršių neriją mokestis, kurį mes, ko gero, didinsime. Tiltas, ko gero, irgi būtų mokamas“, - dėstė D. Jasaitis.

Jis mini pernai vasarą buvęs Vokietijoje. Ten į Fėmarno salą buvo nutiestas tiltas, sala suklestėjo, niekas jos nenusiaubė: „Aš pats apžiūrėjau, kaip buvo kopos, taip ir yra. Berods 2015-aisiais jie pradės kasti tunelį į Daniją, į tokią pat salą. Danai gamtosaugą myli tikrai nemažiau už mus“.

Neringos savivaldybės meras toliau kritikuoja gamtosaugininkų išsakomus argumentus, kad Neringa jau dabar dūsta nuo automobilių: „Aš vėl paneigčiau šitą mitą. Mes nedūstame nuo automobilių, mes dūstame nuo per mažo kiekio automobilių stovėjimo aikštelių. Turime Nidos centre 40 stovėjimo vietų ir dar vieną aikštelę Kuršių g. 2. Aš išreiškiau mintį, kad darykime dviaukštę ar požeminę aikštelę, nė vieno automobilio nebūtų matyti. Visa problema išsispręstų. Visus automobilius pastatome stovėjimo aikštelėje ir po Nidą vaikštome pėsti.

Gamtosaugininkai to neleidžia ir šaukia, kad automobilių yra per daug“, - savo argumentus dėstė pašnekovas.

Pats kalbėjo su UNESCO, jie tilto nemato kaip grėsmės

Gamtosaugininkai taip pat ne kartą pabrėžė, kad tilto atsiradimas tokioje jautrioje zonoje kaip Kuršių nerija galėtų supykdyti UNESCO komisiją ir šis objektas galėtų netekti paveldo statuso. D. Jasaitis vėlgi neigia tokias kalbas.

„Manau, kad tai yra tik grūmojimas, daugiau nieko. Kol aš pats asmeniškai nebuvau susitikęs su UNESCO atstovais, tokiomis kalbomis tikėjau. Kai susitikau su  labai rimtais specialistais iš Anglijos ir kitur, jie pasakė mums – nematome jokios grėsmės Neringai: nei dėl tilto, nei dėl kelių namų, kuriuos norima nugriauti. Jie tik sako, kad mes susitartume tarpusavyje - miestas, gamtosauga ir Vyriausybė. Jie jau pajautė, kad žmonės, gyvenantys saugomose teritorijose, pradeda neapkęsti UNESCO, nes jais pastoviai grasinama kaip kokiu baubu“, - sakė D. Jasaitis.

Čia pat jis pabrėžia, kad saugomų objektų komisijai nerimą vis tik kelia vienas dalykas – kad Kuršių nerija po truputį grimzta į apačią ir po kažkiek metų gali nuskęsti po vandeniu.

„Kur Saugomų teritorijų tarnybos direktorė ir UNESCO buvo, kada dujų terminalas nuspręstas statyti prie saugomos teritorijos? Tai juk ne tiltas! Taigi, kada norim – susitariam, ir randam sprendimą – o jeigu užsispiriam, tai pradedame pūsti burbulą“, - kritikos negailėjo D. Jasaitis.

Ar bus lemta iškilti tiltui per Kuršių neriją, D. Jasaitis neabejojo, kad tokio statinio anksčiau ar vėliau sulauksime, tik klausimas – kada: „Tai padiktuos gyvenimas. Ar jis bus 2020, ar 2030, ar 2050, nebent išrasime skraidančias mašinas, kada nebereikės nei tiltų, nei kelių. Garantuoju, kad jeigu važinėsime tokiais automobiliais kaip dabar, tiltas bus neišvengiamas“.

Tiltui – mažiausiai 150 mln. litų

Neringos savivaldybės tarybos narys Arūnas Eimutis, pats dalyvavęs darbo grupės dėl tilto statybos posėdyje, teigė, kad taryboje buvo svarstoma galimybė Neringoje turėti tiltą. Buvo diskutuojama, koks tai galėtų būti tiltas, kokioje vietoje, kiek galėtų kainuoti.

„150 mln. kainuotų pats paprasčiausias variantas, o jeigu statytume rimtą, estakadinį tiltą - apie 200 mln. Lt. Bet tai buvo tik idėjos pirma apžvalga, antrame posėdyje bus rimčiau šitas klausimas svarstomas“, - tikino A. Eimutis.

Jis mini jau anksčiau spaudoje pasirodžiusius argumentus, kad tiltas būtų kur kas ekologiškesnė susisiekimo priemonė nei dabar kursuojantis keltas. Suskaičiuota, kad šiuo metu keltas per metus atlieka per 23 tūkst. reisų ir sudegina šimtus tonų dyzelinio kuro, į aplinką išmeta daug teršalų.

„Apie grėsmes anksti kalbėti, kadangi nėra atliktas PAV, nėra atlikta jokių gilių analizių, kurios, jeigu reikės statyti tiltą, bus atliktos. Buvo tik toks klausimas keliamas - kokia gali būti grėsmė aplinkai? Tiltas yra ekologiškas statinys. Yra labai puikus pavyzdys: kai keltas buvo padarytas nemokamas ir kėlėsi visi kas norėjo - į Neringą jie nevažiavo, nes ten yra ekologinis mokestis. Visi daugiausiai važiavo į Smiltynę, kur nebuvo jokio mokesčio. Ten buvo žmonių srautai nemaži ir tai nieko nenusiaubė. O į Neringą nevažiavo, nes ten reikia mokėti įvažiavimo mokestį. Keltas juk neriboja važiavimo, kiek važiuoja žmonių – tiek kelia. Juk jeigu yra eilės žmonių, keltas kelia visą naktį“, - dėstė A. Eimutis.

Suprantame, kad dėl mūsų 4 tūkst. gyventojų tilto nestatys, bet jeigu tokia galimybė būtų – Lietuva statytų tiltą ir Neringos gyventojų klaustų – mes išreiškėme tą nuomonę
D. Jasaitis

Vyras sako, kad jeigu Klaipėdos uostas bus gilinamas, ateityje augs ir laivybos intensyvumas. Atsiradus suskystintų dujų terminalui (SGD), į jį dujas gabenančiam laivui trukdys Naujosios perkėlos keltai, todėl šie turės stovėti. Kad keleiviai vis tiek galėtų persikelti į Neringą, būtent ir norima keltą keisti tiltu.

„Vien už tai, kad neringiškiai keltųsi į Kuršių neriją nemokamai, valstybė kiekvienais metais iš Kelių direkcijos sumoka per 5 mln. litų „Smiltynės perkėlai“. Vien iš tos sumos per dešimt metų susidaro 50 mln. Taigi tilto atsipirkimas būtų labai greitas, o „Smiltynės perkėla“ galėtų jį administruoti, tuo labiau, kad senoji „Smiltynės perkėla“ išliktų ir toliau gyventojus keltų. Niekas apie jos panaikinimą net nekalba“, - pabrėžė Neringos savivaldybės tarybos narys.

Baiminasi, kad nutiesus tiltą, Neringa praras savo išskirtinumą

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser GRYNAS.lt teigė, kad pagrindinis argumentas, kodėl tiltas Neringoje neturėtų būti nutiestas, Kuršių nerijos teritorijos išskirtinumas:

„Patekimas į ją turi būti kitoks negu kitur. Teko bendrauti su turizmo specialistais Klaipėdos universitete, jie turizmo atžvilgiu labiausiai baiminasi, kad tiltas turėtų neigiamą įtaką. Tai taptų teritorija, pasiekiama kaip ir visos, nebūtų tam tikrų apribojimų ir ji netektų savo išskirtinumo, ko turistai daugiausiai ir ieško“.

Anot jos, Kuršių nerijos ypatingą atmosferą labai gadina automobiliai. Turistų Neringoje yra laukiama išskėstomis rankomis, tačiau norima, kad jie į kurortą atvyktų pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu, bet ne automobiliais.

„Žmonių labai laukiame, norime jiems pasiūlyti daug įvairių būdų, kaip aktyviai praleisti laiką, tačiau su automobiliais mes turime pradėti kažkaip kovoti. Tiltas būtų ėjimas priešinga kryptimi ir to labai nesinori“, - sakė A. Feser.

Nors šiuo metu keltas, žmogui susimokėjus, kelia ir jo automobilį, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė tikina, kad yra minčių ieškoti alternatyvų. Pavyzdžiui, kad žmonės paliktų automobilius kitoje marių pusėje ir atplauktų laivais į gyvenvietę be nuosavų transporto priemonių. Tačiau tai, anot A. Feser, turėtų būti padaryta labai patogiai, t. y. sudarius sąlygas žmonėms toliau laisvai keliauti kurorto viduje – išvysčius viešojo transporto infrastruktūrą, pasiūlius susisiekimą dviračiais ir pan.

„Jeigu žmogus labai nori įsivežti automobilį, tai kainuotų gerokai brangiau. Tada tų automobilių nebūtų tiek daug“, - vieną iš alternatyvų siūlė pašnekovė. Jos teigimu, pasaulinė patirtis rodo, kad be automobiliniai kurortai klesti ir turistų ypatingai lankomi, nes žmonės atostogų metu nori vykti į kitokią aplinką negu turi šalia kasdieną.

Nenori tranzito turistų

Prasidėjus diskusijoms dėl galimo tilto atsiradimo į Kuršių neriją, kilo daug kalbų, ar tai savaime nelems ir didesnių turistų srautų, ypač iš Kaliningrado srities, kuriems Kuršių nerija taps tranzito stotele. Apie tokią grėsmę pripažįsta ir A. Feser: „Turistų mes norime, bet nenorime tranzito turistų, kurie atvažiuoja apsipirkti maksimose ir papietauti, išgerti kavos. Pagal kelto duomenis, liepą-rugpjūtį perkelta  apie 400 tūkst. automobilų, per dieną – apie 13 tūkst. automobilių. Tiek jų važiuoja keliu, tokie skaičiai tikrai nėra džiuginantys. Norisi, kad tiek žmonių atvyktų, bet kad nebūtų tiek automobilių“.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė tikina jaučianti prieštaringas nuomones iš vietos gyventojų dėl galimų tilto statybų. Ji sako, kad daug neringiškių nenori tilto, nenori būti siejami su Palangos ir Šventosios kurortais: „Manau, kad pačioje Kuršių nerijoje yra labai daug įvairių nuomonių. Tilto statybai šiuo metu prieštarauja visi įmanomi teisės aktai. To neįmanoma padaryti, tačiau grėsmių yra. Vadinasi, yra kam tas tiltas labai svarbus, tačiau abejoju, kad tai yra susiję su mūsų susisiekimu. Manau, kad tai vyksta dėl uosto plėtros“, - savo nuomonę išsakė A. Feser.

Atsakydama į Neringos savivaldybės mero D. Jasaičio išsakytus žodžius, kad anksčiau ar vėliau tilto klausimas taps aktualus dėl statomo gamtinių dujų terminalo ir jam aptarnauti reikalingos instrastruktūros, A. Feser tikino, kad derinant šio objekto atsiradimą, buvo tikinama, kad keltų veikla jam netrukdys: „Todėl jis ir buvo suderintas, tikrai nematau jokios grėsmės, tiktai reikia viską daryti civilizuotai, žmonėms reikia pranešti, kad tą ir tą dieną laivas atplauks, o tų laivų tikrai nebus dažnai“.

Pašnekovė svarsto, kad tilto statyboms daugiausiai pritaria tie, kurie dažniau važinėja ir jiems reikia patogumo čia ir dabar. O tie, kurie užsiima verslu turizmo srityje, ir toliau būtų linkę gyventi be tilto, tačiau  jiems reikalinga daugiau vandens transporto paslaugų. A. Feser pasidžiaugė, kad jau šiemet bus paleistas greitaeigis laivas iš Klaipėdos į Nidą, kuris leis patogiau keliauti daugumai keleivių.

Tiesa, pašnekovė sutinka, kad visiškai be automobilių Kuršių nerijoje išsiversti nepavyks, nes jais naudojasi vietos gyventojai, tarnybos. Vis dėlto turistams norima pasiūlyti kitokį ilsėjimosi, atostogavimo būdą: „Tereikėtų nuvažiuoti į keletą salų Danijoje, Vokietijoje, kur nėra automobilių, šitoje vietoje nereikėtų išradinėti dviračio. Yra devyni Italijos kalnų kurortai, kurie susijungė į asociaciją ir juose nėra automobilių, jie labai populiarūs“, - tikino A. Feser.

Ministras: pulti statyti tilto polių nereikėtų

Savo ruožtu aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sako nei palaikantis tilto idėją, nei jai prieštaraujantis. Jo nuomone, reikia atsižvelgti į abiejų pusių argumentus ir kurie bus svaresni, to naudai ir priimti sprendimus.

Vien už tai, kad neringiškiai keltųsi į Kuršių neriją nemokamai, valstybė kiekvienais metais iš Kelių direkcijos sumoka per 5 mln. litų „Smiltynės perkėlai“. Vien iš tos sumos per dešimt metų susidaro 50 mln. Taigi tilto atsipirkimas būtų labai greitas.
A. Eimutis

„Turi būti visapusiška diskusija. Žinau saugomų teritorijų poziciją, esu gavęs laišką, kad jie kategoriškai pasisako prieš. Jų argumentai yra logiški ir rimti – jie sako, kad pasidarys perdaug pravažiuojama teritorija, kad į tai gali vienaip ar kitaip reaguoti ir UNESCO... Iš kitos pusės, esu

girdėjęs ir Susisiekimo ministerijos argumentus, kad pastačius SGD terminalą, dėl atplaukiančių laivų galimi keltų sustabdymai, transporto trukdymai ir pan. Tie argumentai irgi yra argumentai. Manau, kad pulti statyti polių tikrai nereikėtų, bet diskutuoti ir išklausyti vieni kitų nuomonę ir argumentus, kodėl gi ne?“ - savo nuomonę išsakė V. Mazuronis.

Šiuo metu Vyriausybėje nėra keliamas šis klausimas, diskusija šiuo klausimu nevyksta ir Aplinkos ministerijoje. Tačiau, kaip sako V. Mazuronis, jeigu paaiškėtų, kad Susisiekimo ministerijos išsakomi argumentai rimti, jie turėtų inicijuoti šio klausimo detalesnį svarstymą: „Iš to, kad jie kol kas (šio klausimo – red. past.) nekelia, gal tai ir nėra tokie rimti argumentai? Mano pozicija yra tokia: jeigu nėra būtinybės, yra vienas reikalas. Tačiau jeigu iš tikrųjų atsiranda kliūčių, susijusių su mūsų strateginiais projektais, reikia sėstis ir svarstyti visus variantus“, - sakė aplinkos ministras.

Iš UNESCO sąrašų išbrauktas Drezdeno senamiestis

GRYNAS.lt primena, kad praėjusią savaitę konferencijoje viešėjusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė pakartojo savo poziciją dėl tilto statybų.

Tarnyba griežtai sako nepritarianti tokio objekto atsiradimui Kuršių nerijoje: „Tiesiog tai yra specifinė teritorija. Tie, kurie įsivaizduoja, kad tiltas padidintų lankytojų srautus Kuršių nerijoje...

Tai ši lankytojų apkrova kelia grėsmę gamtos vertybėms ir Kuršių nerijos išskirtinumui. Nereikia užmiršti ir Lietuvos įsipareigojimų pasaulio visuomenei. Tilto statyba yra didelė intervencija į tą teritoriją“, - sakė R. Baškytė.

Ji taip pat pateikė vieną pavyzdį, kaip išbraukimas iš UNESCO paveldo sąrašų iš tiesų yra ne gąsdinimas, o realus dalykas: „Jei iki 2007 - 2008 metų šalys buvo labiau gąsdinamos, kad gali būti išbrauktos, tai Drezdeno senamiestis yra konkretus pavyzdys, kad galiausiai imtasi konkrečių veiksmų. Pasaulio paveldo centrui jau nusibodo vien gąsdinti“, - konferencijos metu sakė VSTT vadovė.