„Facebook“ grupėje „Rumpiškės kvartalas“ viena moteris pasidalino, kad šią savaitę jos šuniui įsisiurbė erkė, todėl keturkojį teko vežti į kliniką. Šuo išgyveno, kadangi spėta suteikti reikiamą pagalbą – teko panaudoti lašelinę.

Moteris taip pat piktinosi, kad visa tai nutiko būtent dėl nešienautos žolės, kuri esą puiki terpė veistis parazitams.

Dar viena klaipėdietė komentavo, kad ir ant savo šuns snukio rado įsisiurbusią erkę, sugirdžius vaistų gyvūno būklė pagerėjo.

Veterinarijos gydytojas Valdas Paulikas teigė, kad su erkių problema susiduriama kasmet.

„Netgi vasarį kartais prasideda erkinis sezonas, nes, kai tik nutirpsta sniegas, jos, gavusios saulės, suaktyvėja. Kovas būna aktyvus periodas, kai turime erkinių susirgimų. Pavasaris – erkių sezonas, tad pagausėja klientų. Dažniausiai gyvūnai „pasigauna“ babeziozę – tai kraujo užkrėtimas, jo metu naikinami kraujo kūneliai, atsiranda mažakraujystė, pakenkiama inkstams, kepenims. Tai gyvybei pavojinga liga, negydant pats gyvūnas nepasveiksta, reikalingas priešnuodis“, – sakė V. Paulikas.

Retesniais atvejais dėl erkių įkandimo keturkojai suserga Laimo liga ar erkiniu encefalitu.

Apsisaugoti galima įvairiais repelentais arba vaistais, kurie cirkuliuodami gyvūno kraujotakoje neleidžia parazitui užkrėsti jo ligomis.

V. Paulikas taip pat įvardijo, kokie simptomai babeziozės atvejais pirmiausiai pastebimi.

„Dažniausiai žmonės kreipiasi po kelių dienų, kai atranda erkę. Gyvūnas tampa vangus, prasideda viduriavimas, vėmimas, dingsta apetitas, kartais pastebima, kad šlapimas patamsėja, taip yra dėl nykstančio kraujo“, – teigė veterinarijos gydytojas.

Tada teikiama skubi pagalba. O kartais ją teikti būna ir per vėlu.

V. Paulikas taip pat tvirtino, kad nešienautoje žolėje erkių išties apstu.

„Jeigu žolė yra dešimties centimetrų aukščio, erkės gali ja ropinėti, pakanka tokio aukščio. Jos prikimba prie gyvūno kailio, kojų, lipa aukštyn į pažastis, kaklą“, – perspėjo V. Paulikas.