Trečius metus iš eilės klaipėdiečių pasiūlyta į Metų klaipėdietės pretendenčių sąrašą ir daugybės balsų sulaukusi Nijolė Hansen juokauja tapusi šio konkurso veterane.

Ši moteris klaipėdiečiams geriau pažįstama ne dėl savo profesinės veiklos, o dėl visuomeninio darbo. N.Hansen didžiąją laisvalaikio dalį skiria organizuoti pagalbą nelaimėliams bei pačios suburtos Socialinių sprendimų asociacijos veiklai.

N.Hansen tikina, kad darydama gera kitiems ji gauna nė kiek ne mažiau teigiamų emocijų, sielos virpulio, džiaugsmo ir net nubraukia džiaugsmo ašarų.

Apie darbą

N.Hansen yra įgijusi teisininkės išsilavinimą. Po studijų Vilniaus universitete moteris keletą metų dėstė teisę profesinėse mokyklose. Vėliau kūrė savo verslą.

Ir dabar N.Hansen vadovauja savo įmonei "Nenita" bei yra sutuoktinio bendrovės "N.O.Hansen – Export ApS" konsultantė teisės klausimais. Tačiau vien profesinės veiklos moteriai nepakanka.

Keletą pastarųjų metų N.Hansen yra renkama Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pirmininke.

2000-aisiais N.Hansen subūrė grupelę veiklių moterų į Socialinių sprendimų asociaciją. Mintis įkurti tokią organizaciją klaipėdietei kilo kalbantis su sutuoktiniu Nielsu apie tai, kiek daug žmonių nesugeba tvarkyti savo reikalų, vaikščiodami pas valdininkus atsitrenkia į biurokratizmo sieną, išgyvena vargų.

"Asociacija gyvuoja nebe pirmus metus, tad veikla jau yra įsibėgėjusi. Mūsų patirtis parodė, kad tie, kuriems labiausiai reikia pagalbos bei paramos, gyvena tyliai, nieko sau nereikalaudami ir neviešindami savo nepriteklių. Praėjusiais metais su moterimis kreipėmės į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, prašydamos informacijos apie socialiai remtinas šeimas, kuriose auga gabūs vaikai. Nusprendėme padėti tokiems vaikams lavinti talentus, ko galbūt tėvai jiems nebūtų galėję duoti. Taip asociacija apsiėmė globoti aštuonis muzikai, dailei bei literatūrai gabius vaikus. Prieš Kalėdas šiuos vaikus su tėveliais, kelis muzikos mokytojus, profesionalų dailininką pasikvietėme pavakaroti į Friedricho pasažą. Čia mažieji talentai parodė, ką geba, o specialistai iš profesinės pusės juos įvertino. Nusprendėme finansuoti šių vaikų mokymą muzikos bei dailės mokyklose. Padėjome šioms šeimoms gražiai ir sočiai sutikti šventes, – vardijo gerus darbus N.Hansen. – Praėjusiais metais toliau bendravome su Klaipėdos miesto neįgaliųjų organizacija. Po brutalios vagystės šiai organizacijai padovanojome kompiuterių, muzikos instrumentų. Surengėme advento vakarą. Tai jau tapo tradicija pakviesti koncertuoti menų gimnazijos vaikus, surengti vaišes. Šį kartą vakarą įprasmino broliai pranciškonai. Kaip ir anksčiau, lankėme senelius globos namuose Žalgirio gatvėje. Šiemet paprašėme tautodailininko pagaminti medinių angelų, juos pašventintus dovanojome kiekvienam šių namų gyventojui. Čia kalėdinio vakaro metu senelius linksmino ansamblis "Bočiai", organizavome vaišes. Šiuos globos namus mūsų asociacijos moterys lanko ne mažiau kaip tris kartus per metus. Tęsiame bendravimą su daugiavaikėmis šeimomis, renkame joms drabužėlius, maistą. Šiemet sulaukėme prašymo pagelbėti nakvynės namams. Čia labai trūko įrangos tualetui. Asociacijos moterys ir čia padarė, ko buvo prašomos. Darome tai ne ataskaitoms ar pagyroms laikraščiuose, todėl iškart negaliu visko ir prisiminti. Jau pradėjome rūpintis koncertu Motinos dienai. Norėtume, kad bažnyčioje vyksiančio koncerto pasiklausyti ateitų ne tik tie, kuriems sunku nusipirkti bilietą į tokio lygio renginius, bet ir turtingi žmonės. Svarbu bendrumas."

Apie šeimą

N.Hansen gimė ir augo Klaipėdoje. Visa moters vaikystė prabėgo pačiame miesto centre.

"Turiu du brolius ir seserį, tad buvome daugiavaikė šeima. Savo dešimčia metų jaunesnei seseriai Saulei buvau aukle. Itin artimas ryšys su broliais ir seseria liko iki šiol", – pasakojo N.Hansen.

Pirmoji moters santuoka truko neilgai. Dabar ją primena dukra Auksė. Mergina Danijoje studijuoja vadybą, kalbas ir komunikacijos mokslus. Šiemet ji ketina gintis magistro diplomą.

Su danu vyru Nielsu Nijolė tikina pasijutusi tikrai laiminga. Ir po penkiolikos bendrai nugyventų metų porą sieja pagarba, prisirišimas, švelnūs jausmai.

"Ieškojau gerumo, o gavau viską. Nielsas puikus žmogus, paprastas, simpatiškas, suprantantis ir atjaučiantis, – gyrė sutuoktinį N.Hansen.

Nemažai lietuviškai jau suprantantis moters sutuoktinis vis giria žmoną už gerą širdį, atjautą kitų vargui bei skausmui, už šeimyniškumą bei meilę ne tik jam.

Apie Klaipėdą

Klaipėdoje gimusi ir augusi N.Hansen po studijų universitete turėjo galimybę pasilikti Vilniuje. Tačiau moteris negalėjo nė pagalvoti apie gyvenimą be jūros ir savojo miesto.

"Čia man viskas miela: ir gatvės, ir žmonės. Viskas sava. Taip gera, kai eini ir sutinki bent kartą matytus žmones. Labai noriu, kad Klaipėda gražėtų, puoštųsi, būtų kuo patrauklesnė svečiams ir klaipėdiečiams", – kalbėjo N.Hansen.

Apie pomėgius

Sutuoktiniai Hansen turi bendrą pomėgį – keliones. Pora yra aplankiusi daug šalių.

"Pastaruoju metu pajutau, jog norėčiau, kad dukra kurtų šeimą, susilauktų vaikelio. Geras jausmas būti močiute. Su Nielsu turime pusšešto anūko. Nors vyro anūkai turi močiutę, mane taip pat vadina močiute. Labai geri, paslaugūs, draugiški vaikai, – atviravo moteris. – Savo dukrą anksčiau vis ragindavau kuo daugiau mokytis, o dabar vis dažniau kalbu jai, kad laikas kurti šeimą, susilaukti vaikų."

N.Hansen kuklinasi pasakodama apie tai, jog kuria eiles ir rašo knygą, kurią galbūt kada nors išleis jos dukra.

Gyvenimo credo

"Ne teisti, o suprasti ir, jei reikia, padėti", – tokiu šūkiu vadovaujasi N.Hansen.

Apie Metų klaipėdietę

"Labai džiaugiausi šiemet pamačiusi, kad Metų klaipėdietės pretendenčių sąrašas toks ilgas. Manau, konkurso tikslas atrasti ir pagerbti moteris, kurios be atlygio, o iš širdies gerumo daro gerus darbus savo miesto žmonėms. Pati pažįstu ne vieną garbaus amžiaus moterį, kuri, užuot rūpinusis kasdienio išgyvenimo reikalais, dar randa laiko ir jėgų padėti kitiems", – gyrė dienraščio iniciatyvą rinkti Metų klaipėdietę N.Hansen.

"Vakar iš pat ryto paskambino draugė ir pranešė, kad vėl patekau į konkurso septynetuką. Labai nustebau, o Nielsas juokauja, kad jau tapau Metų klaipėdietės veterane. Man visai nebūtinas toks įvertinimas, bet neslėpsiu – malonu, kad žmonės pastebi mūsų gerus darbus. Tai – ne mano vienos, o visos asociacijos nuopelnas. Džiaugiuosi, kad tokia veikla reikalinga", – neslėpė emocijų pretendentė į garbingą titulą.